Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad pasaulyje ji išgarsėjo prieš kelerius metus: atlikdama namų darbus tema „mesk iššūkį tabu“, nusifotografavo lovoje su menstruacijų krauju suteptomis kelnėmis ir virto socialinių tinklų sensacija. 2014 m. pasirodžiusi „Pienas su medum“ tapo tarptautiniu hitu: iki šiol jos parduota daugiau nei 3 mln. egzempliorių, o aukščiausioje „New York Times“ bestselerių sąrašo pozicijoje išsilaikė daugiau nei 100 savaičių iš eilės.
Jaunoms moterims skiriama knyga „pienas su medum“ – tai jautriai ir atvirai apie meilę, praradimus, smurtą, seksualinį priekabiavimą ir moteriškumą pasakojantys poezijos ir prozos tekstai. Leidinį sudaro keturios dalys, kurių kiekvienoje siekiama vis kito tikslo: apmąstomas kitoks skausmas, gydoma širdperša. Kaur kviečia skaitytojas keliauti per karčiausias gyvenimo akimirkas ir surasti jose saldybę. „...Nes saldybės esama visur, jei tik netingi paieškoti“, – teigia ji.
Kviečiame išsamiau susipažinti su Rupi Kaur gyvenimu ir kūryba.
Rupi Kaur (g. 1992) gimė šiaurės vakarų Indijoje, Pandžabe („penkių upių šalis“). Būdama ketverių, su šeima persikraustė į Kanadą, angliškai kalbėti išmoko iš savo mokyklos draugų. Kai Rupi sukako penkeri, motina padavė jai teptuką ir pasakė: „Piešk iš širdies“. Šį momentą ji laiko savo kūrybinės veiklos – tapybos bei rašymo – pradžia.
Paauglystėje R.Kaur anonimiškai publikavo savo eilėraščius platformoje „Tumblr“; juos skaitė draugai, šeima bei Pietų Azijos moterys. 2013 m. kūrybą pradėjo skelbti „Instagram“, o 2014 m., baigusi retorikos ir profesionaliojo rašymo studijas Vaterlo universitete, išleido pirmąją knygą – „pienas su medum“ („milk and honey“). Antroji knyga („the sun and her flowers“) pasirodė 2017-aisiais.
Šiuo metu autorė rengia gyvus savo poezijos skaitymus – teatrinius pasirodymus. Iš pradžių jie buvo skirti mažesniam pažįstamų ratui, dabar organizuojami skaitymų turai, į kuriuos susirenka minios žmonių, įsigyjančių net iki 75–100 JAV dolerių kainuojančius bilietus.
Kūrybinės paieškos
Kaur jau nuo mokyklos rengdavo kūrybinius pasirodymus – pirmasis įvyko 2009 m. Pandžabo bendruomenės medicinos centro rūsyje. Vėliau kūrė kitus teatralizuotus skaitymus – jie įvykdavo ir niekada nebūdavo kartojami. Vieno draugo paraginta juos paviešinti, pradėjo savo skaitymus-spektaklius filmuoti. „Bet kai tavo biudžetas nulinis – sudėtinga. Tuomet kilo mintis kūrybą viešinti mažais gabaliukais – pradėti skelbti internete“, – „Interview Magazine“ pasakojo Kaur.
Iš pradžių savo eilėraščius ji skelbė Lietuvoje ne itin populiariame socialiniame tinkle „Tumblr“. Paklausta, kodėl pasirinko būtent šią platformą, Kaur pasakojo, jog daugelį metų naudojosi „Tumblr“ savo vizualiniams kūriniams, projektams viešinti, anonimišku vardu turėjo sekėjų – Pietų Azijos moterų – bendruomenę. Nebuvo aktyvi „Instagram“, „Facebook“ ar panašių tinklų narė, tad „Tumblr“ atrodė geras pasirinkimas – vieta, kur žmonės gali eksperimentuoti, dalytis savo menine kūryba.
2013 m., pradėjusi publikuoti tinkle „Instagram“, greit tapo žinoma visame pasaulyje. Įdomu, kad pati teigia komentarų apie save neskaitanti – skaičiusi prieš trejus metus, tačiau sąmoningai atsiribojo, nenorėjo „nuolat laukti dar vieno komentaro“. Tad dabar jos „Instagram“ paskyra turi 3,1 mln. sekėjų, o pati autorė neseka nė vienos paskyros.
Pirmosios knygos gimimas
Rupi Kaur pasakoja, kad, ruošdama skaitymų spektaklius, keliaudama, rengdama įvairius projektus, vis sulaukdavo klausimo: „Ar galėčiau įsigyti knygą?“, taigi kilo mintis ją išleisti.
Tuo metu Kaur mokykloje lankė kūrybinio rašymo kursus, tad paklausė mokytojo patarimo. Jai atsakė, kad „leisti knygą pačiai nėra geras tonas – tarsi aplenkti „literatūros vartininkus“, bei pasiūlė pateikti keletą kūrinių iš turimos kolekcijos antologijoms, periodiniams leidiniams ar literatūriniams žurnalams. Kaur taip ir padarė: nusiuntė kūrinių kanadietiškiems leidiniams, tačiau gavo daugybę neigiamų atsakymų. Poetė teigia, kad nejuto nusivylimo – tiesiog buvo nusiteikusi nuolat girdėti „ne“.
„Juk penki gabalėliai iš „pienas su medum“ tikrai nebus pilnas vaizdas. Jaučiausi, lyg apgaudinėčiau. Juk tai nėra atskiros kūno dalys, joms reikia būti kartu: visi 180 eilėraščių knygoje – tarsi viena poema“, – „Interview Magazine“ pasakoja Kaur. 2014 m. išleido knygą pati. „pienas su medum“ išpopuliarėjo iš karto, tad nepraėjus nė metams rašytoja sulaukė leidyklos „Andrew McMeel Publishing“ pasiūlymo išleisti knygą visame pasaulyje.
Temos ir formos
Rupi Kaur rašo aktualiomis temomis: meilė, seksas, žmonių santykiai; kartu nagrinėja tamsiąją jų pusę: priekabiavimą, smurtą, rasizmą, grožio standartus. Rašydama tokiomis jautriomis temomis, Kaur buvo kritikuojama už tai, kad ištrynė liniją tarp savo ir kitų patirties. Jos itin dažnai klausia, ar visa tai, apie ką ji rašo, – išprievartavimą, seksualinį priekabiavimą, smurtą šeimoje – yra patyrusi pati. Kaur neslepia, kad, kalbėdama apie moterų skaudulius, pasinaudojo Pietų Azijos moterų kolektyvinėmis traumomis. Tai jos pačios, jos draugių, jos šeimos moterų išgyvenimai, kurių ji nenori palikti nepapasakotų.
Rašyti apie smurtą pradėjo šešiolikos, pamačiusi, kiek prievartos aplink išgyvena moterys. Tai buvo būdas viską apmąstyti bei išsilaisvinti – interviu Kaur dažnai mini, jog tokia kūryba ją ir jos skaitytojus tarsi apvalo, suteikia palengvėjimo. „Liūdesys vienodas visose kultūrose, rasėse ir bendruomenėse, ir tai guodžia“, – sako poetė.
Paklausta, kodėl pasirinko tokį poezijos stilių – minimalistinį, dažnai vos kelių eilučių apimties, ji teigia buvusi įkvėpta sikhų religijos (tai etninė monoteistinė religija, atsiradusi XV a Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje). Sikhų paveldas, jų šventieji raštai užrašyti poetine kalba, ir jais ji žavėjosi nuo vaikystės. Kaur dalijasi: „Maniau, kad tai labai gražu – penkiuose žodžiuose sutalpinti visatą.“
Kritikų balsai
Kaur kūryba kelia daugybę diskusijų tarp literatūros kritikų: vieni palaiko jos jausmų ir minčių raišką, laiko ją savalaikiu balsu, formuojančiu naują poezijos kryptį; kiti ją kandžiai tituluoja „instapoetų“ karaliene ar net nuogąstauja, kad tokio tipo kūryba rodo tradicinės poezijos pabaigą.
Pati Kaur nesutinka, kad jos poezija paprasta: „Ji kaip persikas: reikia prasiskverbti pro storą sluoksnį, kad pasiektum kauliuką.“ Jos tikslas – išreikšti jausmus ir mintis, kurių skaitytojoms nepavyko išsakyti pačioms. Tačiau poetė pripažįsta: „Bet sėkmė ateina kartu su neigiama reakcija; sulig kiekvienu aistringu gerbėju atsiranda ir pašaipus klaviatūrinis kritikas.“
Ateities planai
Kaip pasakoja pati autorė, antrąją knygą parengti buvo sunku: jautė didelį spaudimą, kėlė sau daugybę ambicingų tikslų – paruošti perkamą, populiarų produktą, kuris įtiktų tiek aplinkai, tiek leidyklai, tiek viso pasaulio pirkėjams. Buvo dienų, kai rašydavo nuo tada, kai nubusdavo, iki užmigdama. „Trečiąją ir ketvirtąją knygą parengti bus lengviau – jau esu įgudusi“, – juokauja.
Jos planai: ne tik toliau kurti poeziją, bet ir parašyti knygą (turi parašiusi porą skyrių, šiek tiek atsiminimų, apsakymų), šiuo metu šiek tiek eksperimentuoja kurdama kiną ir fotografiją. Tačiau teigia, kad nė viena iš šių sričių kol kas neišsiskyrė kaip svarbiausia. Ir vis prasitaria, kad norėtų pamėginti dainuoti – „pavyzdžiui, su Adele, jei ji man paskambins“.
Parengta pagal užsienio spaudą.
