Taip pat socialiniuose tinkluose visi grotažymėse išsireiškia angliškai, todėl natūraliai lietuvių kalbos yra vartojama vis mažiau, o anglų kalba ima viršų. SMS žinutės ne veltui yra vadinamos trumposiomis žinutėmis, juk visi dabar taupome laiką ir stengiamės net ir žinutę parašyti kuo greičiau, vartodami tokius žodelius, kaip „omg“, „ok“, „fun“, „soriukas“ ir panašiai.
Atrodo, kad neturėtume dėl to pykti, juk kalba yra gyvas organizmas, todėl ji vis keičiasi, tobulėja, nestovi vietoje. Dažnai kalba yra kaip žaidimas, todėl net ir angliški išsireiškimai parašomi netaisyklingai, pvz., „oki“, „soriukas“, vietoje „ok“, parašoma tik „k“ raidė.
Kaip žiniasklaida keičia kalbą?
Šiandien dažnai galime išgirsti posakį, jei tavęs nėra Facebook – tavęs nėra iš viso. Dažniausiai kiekvienas tik pramerkęs akis puola tikrinti Facebook, Twitter, Instagram ar pan. Tik taip jaučiamės neatsiliekantys nuo pasaulio įvykių. Taip pat nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, susipažinti ar komentuoti vienus ar kitus įvykius. Deja, vis dažniau pasigirsta minčių, kad socialiniai tinklai kuria naująją kartą, ne tik varginamą iškreipto noro dalytis asmeniniu gyvenimu su svetimais žmonėmis, bet galiausiai ir nemokančią savo kalbos.
Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad žiniasklaida daro labai didelį poveikį kalbos vartojimui. Socialinėje erdvėje vartojami žodžiai greitai prigyja ir lietuvių kalboje, todėl svetimžodžių vartojimas jau nieko nebestebina. Mes ne tik rašome vartodami tokias frazes, kaip padarykite „selfie“ ar rytoj mūsų laukia „meetas“, bet taip pradėjome net kalbėti. Dažnai pastebime, kad ir vertimo biuro „Ars libri“ klientų tekstai yra pilni svetimybių, deja, dažnai tokių, kurie nėra priimtini mūsų bendrinei kalbai. Tai ypač pasakytina apie kulinarinius tekstus. „Ars libri“ gauna versti daug maisto produktų sudėčių tekstų, todėl galima drąsiai konstatuoti, kad būtent kulinarijos srities tekstuose yra daugiausia svetimybių, daugiausia romaniškos kilmės.. Pastebėtina, kad Lietuvoje ypač populiarūs su italų kalba susiję naujieji kulinarijos svetimžodžiai, pvz., „maskarponė“, „pestas“ ir pan.
Taigi žodžiai, kurie mus supa kasdien, turi didelę reikšmę tam, kokius žodžius pradedame vartoti savo kasdienėje ir profesinėje kalboje. Kasdien darbe naudojame kompiuterius, skaitome internetinius portalus, vėliau grįžę namo sėdame prie savo telefonų ar planšetinių kompiuterių, taigi kalbą stebime iš ekranų, todėl kalba šiomis dienomis vystosi iš mūsų sąveikos su technologijomis.
Nauji bendravimo būdai
Akronimų vartojimas išaugo kartu su atsiradusiais telefonais. Tai galėjome pastebėti net ir tuomet, kai išmanieji telefonai atrodė neįmanomas reiškinys. Pirmieji akronimai, kurie buvo pastebėti tarp kalbos vartotojų buvo išsireiškimas „SMS“, toliau sekė vietoje lietuviško „gerai“ vartojamas „ok“. Pirmiausia laikais, kada kiekviena minutė yra brangi, tai yra tiesiog patogiau. Juk žymiai greičiau yra surinkti dviejų raidžių žodį, nei penkių. Taip pat įvairūs trumpiniai yra pagalba, kuomet rašant komentarą, galimas tik tam tikras simbolių skaičius, pvz., Twitter paskyroje, kurioje viename įraše leidžiama pavartoti ne daugiau kaip 140 simbolių.
Nereikėtų pamiršti ir jaustukų, dar kitaip žinomų, kaip emoji. Dabar neįsivaizduojamas nei vienas chatas be įvairių jaustukų, tokių kaip „;)“ ar „:*“. Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad įvairios šypsenėlės atsiranda net ir tam tikruose ne per daug oficialiuose susirašinėjimo tekstuose. Taip tarsi parodo, kad su žmogumi užmezgėme glaudesnį ryšį. Taip pat jos leidžia išreikšti savo jausmus, kuomet kartais būna sunku ką nors pasakyti žodžiais. Turėtume pripažinti, kad kartais kiekvienas iš mūsų mieliau parašome „;(“ negu „man liūdna“ arba „aš blogai jaučiuosi“.
Be to, sintaksė, socialiniai tinklai ir žiniasklaida taip pat paskatino subtilesnę mūsų bendravimo revoliuciją. Mes dalijamės daugiau asmeninės informacijos, bet taip pat bendraujame su didesnėmis auditorijomis. Todėl mūsų komunikacijos stilius tampa labiau neoficialus ir atviresnis, o tai turi įtakos ir į kitoms gyvenimo ir kultūros sritims.
Ar įmanoma išlaikyti kalbą nepakitusią?
Turbūt tai atrodytų lyg Don Kichoto kova su vėjo malūnais. Nors, žinoma, kai kurie žmonės gali jaustis atsilikę nuo viso to. Tai ypač pastebima, kalbant apie kalbininkus. Nors tai yra visiškai natūralu. Jie stengiasi išsaugoti kuo mažiau pakitusią kalbą ir kuria naujiesiems svetimybėms lietuviškus atitikmenis. Baisu tai, kaip šio neformaliojo ryšio priemonės naudojimas gali sukelti tokį patį atsitiktinį požiūrį į gramatiką. Visgi mes, kasdien dirbantys su kalba, manome, kad viskas nėra tik balta ar juoda. Žinoma, reikėtų stengtis savo kalbą tobulinti, o ne ją vesti link iš nykimo, bet pasitelkiant socialinius tinklus, galime būti tarsi žaidimų aikštelėje, kurioje galime eksperimentuoti ir kurti pasitelkę kalbą.
Kas laukia mūsų kalbos?
Net ir žinučių kalbos žalą matantys kalbininkai sako, kad su trumpiniais ir angliškais posakiais kalboje jokiu būdu nereikia kovoti, nes tai neįmanoma. Visgi, mes kaip savo gimtosios kalbos atstovai, norėtume pabrėžti, kad visada malonu girdėti žmogų, taisyklingai kalbantį savo gimtąją kalba.
