Pati prekinio ženklo „Kakė Makė“ autorė Lina Žutautė nurodė kreiptis į jos atstovus, kurie užsiima ženklo autorinių teisių saugojimu. Tvirtina, jog pati jau nespėtų to padaryti.
Lankstinuką pastebėjo ir paviešino feisbuke šiaulietis Edgaras Adomaitis. Jo vaikai dievina „Kakę Makę“. Tačiau tėvui kilo įtarimas, jog čia gali būti apgaulė – kažkas nevėkšliškai bando uždirbti svetimu vardu.
Po šia žinia pasisakė ir teisininkai, kurie pasiūlė būtinai nueiti į renginį ir jį filmuoti. Kitaip nebus jokių įrodymų, jog plagijavimo faktas įvyko. Mat nepaskelbtas joks „Šmakės“ kontaktas. Po poros dienų, kai ši žinia pasirodė feisbuke, E.Adomaitis išgirdo gandus, jog renginys neįvyks.
Žinia pasiekė ir „Kakės Makės“ autorę, kuri patvirtino, jog jokios „Kakės Šmakės“ ji nežino ir niekas vardo nė neplanavo keisti. Informavo apie tai savo leidyklą, kuri ir gina šio vardo teises.
Bendrovės „Alma littera“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė atsakė į keletą klausimų, susijusių su būtent šio vardo plagijavimu. Pasirodo, tokių atvejų nutinka gana dažnai.
– Kaip tai vertinate, gal jau žinote, kas čia bando naudotis tuo vardu?
– Tokius pažeidimus vertiname itin rimtai. Šiuo metu vertiname susidariusią situaciją dėl gerai žinomo UAB „Alma littera“ priklausančio prekės ženklo panaudojimo. Tai padarius, ko gero, bus pateikta teisinė pretenzija dėl neteisėto prekės ženklo „Kakė Makė“ naudojimo be teisių turėtojo sutikimo.
Šio renginio organizatorius nesikreipė nei į autorę Lina Žutautę, nei į UAB „Alma littera“ ir neprašė sutikimo naudoti prekės ženklą savo veikloje. Atsižvelgiant į tai, asmuo panaudojo personažo atvaizdą savo reklamoje pažeidžiant LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimus.
– Ar dažnai panašių atvejų pasitaiko?
– Panašių atvejų pasitaiko dažnai. Tokias situacijas galima vertinti skirtingai: jeigu asmenys bando pasinaudoti personažu, siekiant reklamuoti savo paslaugas, vadinasi, prekės ženklas yra iš tiesų plačiai naudojamas ir žinomas.
Tai džiugina. Kita vertus, apmaudu, kad piliečiai neturi pakankamai žinių (arba nenori jų turėti), jog siekiant naudoti vieną ar kitą registruotą prekinį ženklą, būtina gauti teisių turėtojo sutikimą. Dažnai pasitaiko, kad kreipiantis į tokius pažeidėjus, bandoma teisintis, kad jokių neteisėtų veiksmų jie neatlieka.
Pasak jų, juk visas pasaulis naudoja Peliuko Mikio, Batmano ir kitus personažus. Tai klaidinga nuomonė. Norint naudoti net ir plačiai žinomų personažų atvaizdus komercinėje veikloje, reikia kreiptis į prekės ženklo savininką ir gauti jo sutikimą.
Vogti intelektinę nuosavybę yra toks pats pažeidimas kaip ir materialių daiktų vagystė.
Atkreiptinas dėmesys, kad prekių ženklo savininkai turi teisę ir nesuteikti leidimo, jeigu mano, kad tokie veiksmai neatitinka prekės ženklo koncepcijos, kenkia jo reputacijai ir pan.
– Gal galite pavyzdžių ir kuo tai baigėsi?
– Šiuo metu turime ir bylų teisme dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų. Dėl neužbaigtų procesų, informacija laikoma konfidencialia, todėl plačiau komentuoti negalime.
Tačiau informacijos dėl galimų pažeidimų sulaukiame nemažai ir beveik visais atvejais pavyksta susitarti taikiai: pažeidėjai nutraukia neteisėtus veiksmus vos gavę pretenzijas, suprasdami, jog intelektinės nuosavybės pažeidimai gali užtraukti ir rimtesnę teisinę atsakomybę.
Mūsų nuomone, visuomenė turėtų būti daugiau šviečiama, plačiau aiškinama, kad vogti intelektinę nuosavybę (įskaitant ir naudoti prekių ženklus be savininko sutikimo) yra toks pats pažeidimas kaip ir materialių daiktų vagystė, kad tokiais veiksmais daroma didelė žala autoriams, kultūrai ir pačiai visuomenei.
