- Yoko Ogawa Romanas „Begalinė lygtis“ tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Man Booker International“ premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“. Apžvalgą skaitykite čia.
- Ar grožis būtinai yra geras? Ar blogis būtinai yra bjaurus? Ar egzistuoja absoliutus unikalumas ir ar Dievas mirė iš tiesų? Kur yra riba tarp moralės ir amoralumo? Šie klausimai lydi skaitant Undinės Radzevičiūtės romaną „Grožio ir blogio biblioteka“ ir kurį laiką neduoda ramybės jį perskaičius. Apžvalgą rasite čia.
Gretos Skaraitienės nuotr./Undinė Radzevičiūtė
- Sally Rooney romanas „Normalūs žmonės“ laimėjo Britanijos metų knygos apdovanojimą, 2018 m. buvo nominuotas „The Man Booker Prize“ ir 2019 m. „The Women's Prize for Fiction“ apdovanojimams. Tapo „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestseleriu, pagal jį bus statomas kino filmas. Apžvalgą skaitykite čia.
- Linas Kojala naujausioje knygoje „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas..?“ apžvelgia JAV vaidmenį pasaulyje ir skirtingų Jungtinių Valstijų prezidentų politiką Lietuvai bei visam regionui. Susitikęs su esamos ir buvusių Jungtinių Valstijų administracijų atstovais, jis nupiešia aiškesnį Lietuvos stojimo į NATO paveikslą bei paaiškina, ką mums reiškia „Amerikos grįžimas namo“. Apžvalgą skaitykite čia.
- Erico Vuillardo knyga „Darbotvarkė“ 2017 metais pelnė garbingą Goncourt'ų premiją. Vos kiek daugiau nei 100 puslapių pasakojime E.Vuillardas skaitytoją vedžioja lyg per gyvos istorijos muziejų – knygos puslapiuose atsiskleidžia nacių įsigalėjimo Vokietijoje užkulisiai, vykdyta politika. Apžvalgą skaitykite čia.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Erico Vuillardo knyga 'Darbotvarkė“
- Niklas Natt och Dagas savo debiutiniame kūrinyje piešia niūrų XVIII a. pabaigos Švedijos visuomenės paveikslą. Nušluodamas blizgučių ir pudros sluoksnį rašytojas vaizduoja kruviną ir geidulingą nepasitenkinimo bei nusivylimo pritvinkusią epochą. Prestižiniais „Humo“, „Adresseavisen“, „Aftenposten“ ir „Dagbladet“ apdovanojimais už geriausią 2018 m. kriminalinį romaną ir grožinės literatūros kūrinį įvertintame istoriniame detektyve meistriškai audžiamos keturios siužeto linijos, nuosekliai artėjama prie kraupaus nusikaltimo atomazgos. Apžvalgą skaitykite čia.
- „Moteris Raudonais Plaukais“ – naujausias Orhano Pamuko romanas. Tai – ir šiuolaikinė mito apie karalių Oidipą versija, ir meilės istorija. Romane autorius ir vėl jam įprastoje plotmėje – teatras, legendos ir Turkijos balansavimas tarp tradicijos ir šiuolaikinio pasaulio. Tai su beveik mitiniu įkarščiu papasakota istorija apie šeimą ir aistrą, apie jaunystę ir brandą, apie amžinai sudėtingus sūnaus ir tėvo santykius ir žmogžudystės nuojautą, tvyrančią ore. Apžvalgą skaitykite čia.
- Romano „Melancholija“ pasakojimas trunka 6 dienas; veiksmas vyksta 1696 m. Livonijoje, daugiausia Tartu. Prieš skaitytojo akis – kone apokaliptiniai įvykiai: badas, Šiaurės karas, maras, Senojo Tartu sugriovimas ir jo gyventojų iškeldinimas. Kiekviena materija, su kuria susiduria čia studijuoti atvykęs Laurentijus Hylas, yra pasmerkta sudegti, supūti ar būti sunaikinta. Vienintelis kelias yra surasti savo tikruosius namus. Apžvalgą skaitykite čia.
Leidyklos nuotr./„Namų tvarkytojos gidas“
- Novelių rinkinys „Namų tvarkytojos vadovas“ įtvirtina Lucią Berlin kaip puikią ir išskirtinę rašytoją, vertą plačiosios auditorijos dėmesio. L.Berlin laikoma visų „stiprių moterų rašytojų“, tokių kaip Jennifer Egan ar Rachel Kushner, krikštamotė. L.Berlin per daug gerai žino gausybę tamsiausių gyvenimo užkaborių, kad ką nors vyniotų į vatą. Dėl to jos sunkiai užsitarnautas, bet išskirtinis tonas ir vizija tik įrodo: dėl tokių istorijų verta daug ką išgyventi. Apžvalgą skaitykite čia.
- „Gyvenimas – tai farsas“, – tokiu kandžiu žvilgsniu knygoje „Šuns archipelagas“ į kasdienybę žvelgia prancūzų rašytojas Philippe Claudel'is. Šame alegoriniame pasakojime atrasite save. Liūdniausia, kad jūsų charakteris čia bus piešiamas ne pačiomis ryškiausiomis spalvomis. O galbūt priešingai – reikia džiaugtis, kad turime galime į savo niūriąją pusę pažvelgti, kol tamsuma neprasiskverbė į dienos šviesą? Dar viena stipri ankstesnio romano „Brodekas“ autoriaus knyga. Apžvalgą skaitykite čia.
- Apsakymų rinktinė „Pilna burna paukščių“ – tai šiuolaikiški kruopščiai pačios autorės Samantos Schweblin atrinkti geriausi trumposios prozos kūriniai, lyginami su Franzo Kafkos ir Flannery O'Connor tekstais, balansuojantys ant fantastikos ribos, įtraukti į „The Man Booker International Prize 2019“ ilgąjį sąrašą. Racionaliam protui prieštaraujantys pasakojimai paliečia slapčiausias pasąmonės kerteles ir skatina tokias temas kaip žmogiškasis ryšys, moteriškumas, tėvystė, kultūra, menas permąstyti naujai. Apžvalgą skaitykite čia.
- Auður Ava Ólafsdóttir – garsi islandų prozininkė, poetė, Islandijos universiteto meno istorijos profesorė, baigusi studijas Sorbonos universitete Prancūzijoje. Rašytojos romanai išversti į beveik 30 kalbų. „Randai“ – vienas įsimintiniausių šiuolaikinių islandų romanų. Kūrinys apdovanotas 2017 m. Islandijos literatūros premija ir 2018 m. Šiaurės tarybos literatūros premija, įtrauktas į 2018 m. „Premia Strega Europeo“ trumpąjį sąrašą. Apžvalgą skaitykite čia.
- 2018-ųjų balandį naujienų portalo 15min tyrimų skyriaus žurnalistai gauna intriguojančią žinutę iš slapto šaltinio, praminto Raktininku. Jis rašo apie įtartiną premjero Sauliaus Skvernelio komandos susitarimą su privačia energetikos įmone. Žurnalistai ima aiškintis, kas vyksta. Taip prasideda ilgiau nei metus trukęs žurnalistinis tyrimas, kurio centre – premjeras, jo aplinka, įtartini ryšiai ir milijoniniai sandoriai, sudaryti valstybės vardu. Per šį tyrimą 15min redakcija atsiduria premjero ir jo komandos taikiklyje, žurnalistai patiria spaudimą, šantažą ir išdavystę. Knygos „Kabinetas 339“ apžvalgą skaitykite čia.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./„Kabinetas 339“ knygos pristatymas Kaune
- „Plūduriuojančio pasaulio menininkas" – jautrus ir išmintingas portretas, vaizduojantis sudėtingais laikais gyvenusio dailininko prieštaringą likimą, ir kartu pasakojimas apie meną, senosios ir naujosios tvarkos susidūrimą, kartų skirtumus, besikeičiančias vertybes ir susitaikymą su praeities klaidomis. Šios Kazuo Ishiguro knygos apžvalgą rasite čia.
- Philopo Rotho romanas „Kiekvienas žmogus“, siejamas su to paties pavadinimo XV a. anglų pjese, moderniai interpretuoja universalias kaltės, išganymo ir pasmerktumo temas. Pasakojimo centre – paprastas eilinio žmogaus gyvenimas: šviesi vaikystė tėvo juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių parduotuvėje, darbas reklamos agentūroje, įtempti šeimyniniai santykiai, neryžtingos savojo kelio paieškos, kartėliu paženklinti klaidingi pasirinkimai, neblėstantis meilės troškimas, o galiausiai bauginanti akistata su vis labiau senstančiu savo kūnu, vienatvė ir skausmingas pripažinimas, kad tikroji meilė buvo visai šalia. Tai subtili odė gyvenimo geismui savo mirtingumo akivaizdoje. Apžvalgą skaitykite čia.
- Šis kūrinys pristatomas kaip feministinės literatūros pavyzdys, vadinamas mūsų epochos „Tarnaitės pasakojimu“ bei viena mėgstamiausių buvusio JAV prezidento Baracko Obamos knygų. Šis fantastinis romanas greitai užkopė į bestselerių viršūnes ir jau yra išverstas į daugiau nei tris dešimtis kalbų. Tai – Naomi Alderman knyga „Galybė“. Apžvalgą skaitykite čia.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Naomi Alderman knyga „Galybė“
- Šioje išmintingoje, švelnioje Kento Harufo knygoje „Mūsų sielos naktyje“ atskleidžiamas paprastų žmonių paprasto gyvenimo grožis, tyli ir kartu šviesiausių jausmų turtinga kasdienybė, stoiška ir ori laikysena pasitinkant gyvenimo saulėlydį. Tai odė žemiškai laimei ir gyvenimo laisvei. Apžvalgą skaitykite čia.
- Romanas „Karštas pienas" buvo įtrauktas į trumpuosius „Man Booker“ ir „Goldsmiths“ premijų sąrašus. Tai pirmoji į lietuvių kalbą išversta britų rašytojos Deborah Levy knyga. Prozininkė, poetė ir dramaturgė yra parašiusi ne vieną prestižinius apdovanojimus pelniusį kūrinį, priklauso Karališkajai literatūros draugijai, jos pjesės statomos Karališkajame Šekspyro teatre. Beje, rašytojos šaknys siekia Lietuvą: seneliai iš tėvo pusės buvo Lietuvos žydai, nuo pogromų pabėgę į Pietų Afriką. Apžvalgą skaitykite čia.
- Į „Reivą“ įsisuki kaip į gerą tūsą. Visų pirma kalbos, iliuzijos. Jame realybė persipina su virtualybe. Eilėraščiai kinematografiški, kadras taupus, neperkrautas – akis turi kur pabėgti. Tai svarbu. Autorius tame vakarėlyje laisvas, dalyvauja visomis teisėmis, yra jo šeimininkas, tačiau viską stebi iš šalies, stovi atokiau, su svaigulio sklidinu stiklu rankose. Poezija čia ir užgimsta iš stebėjimo, išlaukiant. Simono Bernoto knygos apžvalgą rasite čia.
- „Tikras literatūrinis triumfas. Paskatina stabtelėti, įkvėpti ir pasaulį pamatyti šviežiai“, – taip apie šį britų rašytojo Johno Bergerio kūrinį „Mes susitinkame čia“ atsiliepia leidinys „The Guardian“. Ir išties šis kūrinys, vadinamas romano ir meditacijos apie gyvenimą mišiniu, verčia ne tik sustoti ir viską apsvarstyti. Jis verčia ir keliauti. Ne tik po literatūrinių personažų, bet ir po savo, skaitytojo, asmeninį gyvenimą. Apžvalgą skaitykite čia.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Chinua Achebeknyga „Sugriūva viskas“
- Įstabaus grožio viršeliu pirmą žvilgsnį traukiantis Nigerijos rašytojo Chinua Achebe romanas „Sugriūva viskas“ savyje slepia mūsų visuomenės ydų rezginį. Šis dar 1958 metais pirmą kartą pasirodęs kūrinys yra statomas greta kitų garsiųjų pasaulinės literatūros kūrinių. Ir neatsitiktinai. Apžvalgą skaitykite čia.
- Kaip susiklostytų mūsų gyvenimai, jei visus ateities atsakymus turėtume savo rankoje? Tai klausimas, kuris bent kartą yra iškilęs kiekvienam iš mūsų. O jei taip visgi nutiktų, kad sužinotume savo mirties datą, kaip tuomet elgtumėmės? Tokį gyvenimą tarp likimo nežinios ir žinojimo piešia Chloe Benjamin romane „Nemirtingieji“. Apžvalgą skaitykite čia.
- Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi praėjusią vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys. Apžvalgą rasite čia.
15min nuotr./Olga Tokarczuk „Bėgūnai“
- Bene laukiamiausia praėjusių metų knyga. Šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus. Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones. Kalbame apie Kristinos Sabaliauskaitė kūrinį „Petro imperatorė“. Apžvalgą rasite čia.
- 1943-ųjų Luiziana. Karšta diena. Tiek kalbant ape oro temperatūrą, tiek apie vidinį sąmyšį, kurį jaučia vietos gyventojai. Šią dieną rengiama mirties egzekucija žiauriu nusikaltimu kaltinamam aštuoniolikmečiui juodaodžiui Viliui Džonsui. Visuomenė susiskaldžiusi – vieni stoja ginti jaunuolio, kiti pasigailėjimui pagrindo nemato. Į tokį literatūrinį pasaulį skaitytoją įmeta Elizabeth H.Winthrop knygoje „Paskutinė malonė“. Apžvalgą rasite čia.
- Šis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską; ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai latvių rašytojo Noros Ikstenos kūrinys „Motinos pienas“. Apžvalgą rasite čia.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ pristatymas
- Jis visų mėgstamas policijos inspektorius. Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos. Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi. Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku. Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės. Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško. Jo Nesbo romano apžvalgą rasite čia.
- Anne Sverdrup-Thygeson – Norvegijos gyvybės mokslų universiteto profesorė. Gilinasi į vabzdžių ir grybų įtaką miškų ekologijai. „Vabzdžių planeta“ – pirma populiariuoju stiliumi parašyta profesorės knyga, stulbinamais faktais ir aktualiomis temomis patrauksianti ne tik vyresnius, bet ir jaunus skaitytojus. Knygos apžvalgą rasite čia.
- Davidas Mitchellas – vienas žymiausių šiuolaikinių Jungtinės karalystės rašytojų, aštuonių romanų autorius; du iš jų buvo pristatyti „Man Booker“ premijai. 2007 m. žurnalas „Time“ D.Mitchellą įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas „europietiškuoju Haruki Murakamiu“. Lietuviškai išleista jo knyga „Debesų atlasas“ – vienas įspūdingiausių britų literatūros kūrinių. Savo struktūra panašus yra ir pirmasis D.Mitchello romanas „Prižiūrėtojas“, kurio apžvalgą rasite čia.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Davido Mitchello knyga „Prižiūrėtojas“
- Liz Nugent – ne vienu literatūriniu apdovanojimu įvertinta airių rašytoja, gyvenanti ir kurianti Dubline. Karjerą pradėjo nuo televizijos ir radijo novelių scenarijų. „Išnarplioti Oliverį“ – pirmasis L.Nugent romanas, už kurį 2014 m. autorei buvo įteiktas apdovanojimas „Irish Book Award“. Knygos apžvalgą skaitykite čia.
- Jamesas Salteris laikomas preciziškiausiu JAV pokario stilistu ir vienu meniškiausių šiuolaikinių rašytojų. Buvęs JAV oro pajėgų pilotas iš kariuomenės pasitraukė 1957 m., romanui „Medžiotojai“ sulaukus sėkmės. „Žaidimas ir pramoga“ – trečia rašytojo knyga. J.Salteris, būdamas labai reiklus sau, yra pasakęs, kad tik šis romanas priartėjo prie jo siekiamo rašymo standarto. Šio kūrinio grožis, atskleistas per detales, ir švelni erotika melancholiškos meilės istorijos fone tapo autoriaus vizitine kortele. Knygos apžvalgą rasite čia.
- 1938-ųjų Vokietija. Į gerbiamo verslininko Oto Zilbermano duris beldžiasi nepažįstamieji. Jis nuo jų bėga – kiek įmanydamas stengiasi pasislėpti ir kartu kiek įmanoma išsaugoti ir daugiau pinigų. Mat pinigai – išgyvenimas. Be jų nacistinėje Vokietijoje pražūsi. Nors ir su jais saugus jaustis negali. Otas Zilbermanas supranta, kad nuo šiol gyvens baimėje. Nes jis yra ne arijas. O žydas. Vienintelė galimybė išlikti – bėgti. Apie žydų kilmės vokiečių rašytojo Ulricho Alexanderio Boschwitzo knygą „Keleivis“ apžvalgą rasite čia.
- Mathiasas Enardas – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose. „Kompasas“ – naujausias autoriaus romanas, už kurį jis apdovanotas Goncourt'ų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017). Knygos apžvalgą rasite čia.
15min nuotr./Mathias Enard „Kompasas“
- Heather Morris – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti“. Diena, kai Heather susitiko su Leilu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Leilas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Leilo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“, užkariavęs pasaulines knygų bestselerių viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukiantis, išverstas į daugiau kaip 45 kalbas ir pasaulyje parduotas daugiau kaip trijų milijonų egzempliorių tiražu. Apžvalgą rasite čia.
- Shin Kyung-sook – viena ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos autorių. Romanas „Prašau, pasirūpink mama“ išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių, 2011 m. įvertintas premija „Man Asian Literary“. „Prašau, pasirūpink mama“ – jautri, meistriškai suskambanti odė besąlygiškai meilei ir trapiems artimųjų ryšiams. Apžvalgą rasite čia.
- Davido E.Fishmano „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ (iš anglų kalbos vertė Olga Lempert, išleido leidykla „Baltos lankos“) – istorinis negrožinės literatūros kūrinys, pasakojantis apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“, kurios nariai rizikuodami savo gyvybėmis bandė išsaugoti žydiškas knygas, dokumentus bei kitus žydų kultūrą simbolizuojančius daiktus. Apžvalgą skaitykite čia.
- Penelope Lively – garsi britų rašytoja. Moderniąja klasika tapęs jos romanas „Mėnulio tigras" 2018 m. buvo įtrauktas į trumpąjį Auksinės „Man Booker" premijos sąrašą, skirtą pažymėti 50-ąsias „Booker" premijos fondo įkūrimo metines. Kūrinys buvo išrinktas atstovauti devintajam XX a. dešimtmečiui, nurungęs tokių rašytojų kaip S.Rushdie, K.Ishiguro ir J.M.Coetzee romanus. Kūrinio apžvalgą skaitykite čia.
- Ar galima pabėgti nuo praeities vaiduoklių? Turbūt dauguma žmonių atsakys, kad taip. O jei praeities šmėklos yra ne vien tik prisiminimai, tačiau ir asmenys, kurie mūsų nepaleidžia, kurie tiesiogine to žodžio prasme persekioja ir net atseka į kitą žemyną? Šie ir panašūs klausimai atsakomi karščiu ir egzotika pulsuojančiame Christine Mangan trileryje „Naktis virš Tanžero“. Apžvalgą skaitykite čia.
- Jane Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų (tarp jų – dukart „Whitbread“ premija, buvo nominuota „Man Booker“ premijai) laureatė. 1999 m. apdovanota „Heywood Hill“ premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Ji – trylikos knygų vaikams ir devynių romanų autorė. 2015 m. romaną „Vyras be trūkumų“ BBC įtraukė į 100 geriausių britų romanų sąrašą. Šios knygos apžvalgą rasite čia.
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jane Gardam knyga „Vyras be trūkumų“
- Marius Povilas Elijas Martynenko, 26 metai, 58 kilogramai, 168 centimetrai. Aktorius, dramaturgas, poetas, (ex)barmenas, įgarsintojas, tinklaraštininkas. Mėgstamiausias užsiėmimas laisvalaikiu – išlikti. „Praeis“ – antroji autoriaus knyga. O jos apžvalgą rasite čia.
- Poetiškas, rafinuotas ir seksualiai atviras – taip trumpai galima apibūdinti naujausią britų rašytojo Grahamo Swifto romaną „Motinų sekmadienis“,. Vienu ypu perskaitoma knyga skaitytoją vedžioja po XX amžių, nors išties tepasakoja apie vieną likimą pakeitusią dieną. Apžvalgą rasite čia.
- Victoras Sebestyenas – vengrų kilmės žurnalistas ir istorikas, su šeima dar vaikystėje palikęs Vengriją ir pabėgęs į Didžiąją Britaniją. Apie svarbius politinius pasaulio įvykius jis rašo daugeliui įtakingų JK ir JAV laikraščių, yra trijų bestseleriais tapusių istorinių studijų autorius. Jo knyga skirta Leninui – žmogui, padariusiam esminę įtaką XX a. pasaulio sanklodai. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Apžvalgą skaitykite čia.
- Julianas Barnesas – anglų rašytojas, kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, atgimusio idėjų romano architektu. Jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce’o ir Milano Kunderos kūriniais. Autorius 2011 m. apdovanotas „Man Booker“ premija. Lietuviškai yra išversta daug kūrybos, o . romanas „Vienintelė istorija“ – naujausias autoriaus kūrinys. Apžvalgą skaitykite čia.
- Pokario Lietuvos tematika atskleidžiama dar viename istoriniais faktais paremtame romane – Antano Šileikos „Laikinai jūsų“. Jame pasakojama apie mažytę šalį, įkliuvusią tarp Sovietų Sąjungos priekalo ir Vokietijos kūjo. Knygos apžvalgą rasite čia.
M.R.Roberts nuotr./Antanas Šileika
- 2018 metų pabaigoje užsienyje pasirodžiusi buvusios pirmosios Jungtinių Valstijų ponios Michelle Obamos autobiografinė knyga „Mano istorija“ tapo viena perkamiausių metų knygų ir greitai užkopė į bestselerių viršūnes. Apie Baracką Obamą, 44-ąjį JAV prezidentą, esame girdėję daug. O kas yra jo žmona Michelle ir kokia jos istorija? Būtent tai bando papasakoti pati iš Čikagos kilusi diplomuota teisininkė. Apžvalgą skaitykite čia.
- „Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė meistrišką, nepaprastai brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti. Apžvalgą rasite čia.
- Tai daugiasluoksnis epinis pasakojimas apie bebaimes moteris, kerštingas dvasias, nuožmius banditus ir komunistų vaiduoklius, o kartu ir satyrinis Indonezijos įvairialypės praeities paveikslas. Nuo olandų kolonistų ir japonų okupantų ir revoliucijos, šalies nepriklausomybės paskelbimo iki masinių žudynių ir grįžusios diktatūros. Supynęs istoriją su vietos legendomis, įkvėptas Melvilleʼio ir Gogolio, Eka Kurniawanas sukūrė gotišką šedevrą, kuriame be perstojo grumiasi tamsos ir šviesos jėgos. Tai kerintis Indonezijos magiškasis realizmas. Knygos „Grožis lyg žaizda“ apžvalgą skaitykite čia.
15min nuotr./Eka Kurniawan „Grožis lyg žaizda“
- Davidas Grossmanas – šiuolaikinis Izraelio rašytojas, pelnęs tarptautinę šlovę, pripažintas vienu garsiausių didžiųjų pasaulio romanistų, aktyvus kovotojas už taiką. Jo knygos išverstos į daugiau nei 36 pasaulio kalbas, iš viso apdovanotos net 17 reikšmingų premijų. 2017 m.D. Grossmanui ir vertėjai Jessicai Cohen įteiktas „Man Booker International“ prizas už knygą „Užeina kartą arklys į barą“, taip pat 2018 m. autorius įvertintas prestižine Izraelio premija už nuopelnus literatūrai ir poezijai. Knygos apžvalgą rasite čia.
- Romane „Paskutinė karalienė“ C.W.Gortner narplioja karalienę Joaną gaubiančius mitus, atskleidžia su ja siejamas paslaptis ir parodo mums narsią ir ryžtingą moterį, kurią dar tiktai pradedame suprasti. Autorius pasakoja apie Joaną jos pačios žodžiais: veda skaitytoją per niūrias didingos Ispanijos pilis ir platybes, per spindinčius, bet klastos pritvinkusius Flandrijos, Prancūzijos ir Tiudorų valdomos Anglijos dvarus. Apžvalgą skaitykite čia.
- „The New York Times" bestselerių autorė Colleen Hoover karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės Amerikoje ir už jos ribų. Kartu su vyru ji įsteigė knygų užsakymo platformą „The Bookworm Box", o pelną aukoja labdarai. „Mes dedame tašką" – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą. Apžvalgą rasite čia.