„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 06 01 /17:08

N.Černiausko knygoje apie 1940-uosius prabyla ir G.Orwellas

Leidykla „Aukso žuvys“ praneša, kad išleido istoriko Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Ši knyga pasakoja apie dvi 1940-ųjų birželio savaites Lietuvos žmonių ir jaunos valstybės gyvenime. Skaitytojo laukia susitikimai su daugybe to meto asmenybių ir įspūdinga įvykių, planų, darbų kronika.
Norbertas Černiauskas
Norbertas Černiauskas / Vilijos Arlauskaitės nuotr.

Naujai pasirodžiusi mokslo studija atvers ne vieną praeities netikėtumą, o istorinių ir dokumentinių knygų mėgėjams užtikrins turiningą vasarą nepaisant lietuviško oro. Tiesa, knygoje nerasite tradicinio mokslinio naratyvo, išmaniai ir šiek tiek abejingai preparuojančio aptariamą laikmetį, niekas neskubės pateikti aiškių prielaidų, įžvalgų ir išvadų. Niekas nebandys įrodyti, kad žino apie tą atmintiną vasarą kažką daugiau, o gal net viską. Visgi ir vienas su savo mintimis neliksite. Skaitant lydės jausmas lyg kino teatre žiūrėtumėte iškalbingą to meto Lietuvos kroniką, kurią pasakoja nepažįstamas, tačiau patikimas užkadrinis balsas. Prieš jus atsivers gyvos ir energingos Lietuvos bei jos žmonių paveikslas.

Kaip rašoma knygoje, 1940 metų vasara prasidėjo neatsigavus nuo stingdančių praėjusios žiemos šalčių patyrimų. Malkas žiemai suskubta ruošti dar vasarą. Jau nuo birželio 1 d. valstybinis radiofonas ėmė transliuoti vasaros programą. Mokytojai su mokiniais pažinimo tikslais pasklido po gimtąjį kraštą. Ką tik atgautas Vilnius tapo geidžiamiausia ekskursantų kryptimi. Vyriausybė patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė didžiausios planuojamos reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Sveikatos srityje vyko svarbios pertvarkos, turėjusios pagerinti akušerių pranašumą kovoje su „bobutėmis“. Kaimo žmonėms artėjo vienas sunkiausių ir svarbiausių darbų – mėšlavežis. Po šalį sklido įvairiausi gandai, kino teatrų repertuarą ir laikraščių turinį užpildė karo kronikos. Dangus niaukėsi, tačiau vasaros atimti nežadėjo.

Knygos autorius, istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas sako, kad rašymas taip pat buvęs netradicinis. Pirmas sakinys radosi 2020-ųjų pavasarį, pačią pirmą pandemijos dieną. Rašyti buvo nelengva, nes dėl karantino buvo užsidarę archyvai, bibliotekos. Teko įvairiausiais būdais rinkti medžiagą, užsiimti šaltinių knygnešyste. Kita vertus, pandeminė nuotaika Lietuvoje ir Europoje labai pagelbėjo, nes padėjo lengviau įsijausti į kai kurias 1940-ųjų aplinkybes. Juokaudamas šios knygos žanrą autorius vadina „pandeminiu akademiniu“.

Pranešimo autorių nuotr./Knygos viršelis
Pranešimo autorių nuotr./Knygos viršelis

Norbertas Černiauskas teigia, kad jam, kaip istorikui, labai rūpėjo 1940-ųjų metų Lietuvos tema. Tai yra vienas iš istorinių epizodų, dėl kurio labiausiai diskutuoja Lietuvos visuomenė, nuolat keldama tuos pačius klausimus. Autorius pabandęs rasti ne konkrečius atsakymus, o užduoti kitokius klausimus, todėl ir atsakymai kiek kitokie.

Ši knyga, pasak N.Černiausko, skirtingai nei ankstesnės, kalba ne apie procesus ar geopolitinius žaidimus, bet apie žmones ir jų gyvenimą. Knygoje prabyla rašytojai, menininkai, diplomatai, mokslininkai, to meto šviesuoliai: Vincas Mykolaitis-Putinas, Halina Kairiūkštytė, Barbora Didžiokienė, Jurgis Savickis, Henrikas Nagys, Marija Alseikaitė-Gimbutienė, Pranciškus Baltrus Šivickis, Unė Babickaitė, Antanas Pauliukas… Iš kito Baltijos kranto jiems moja Astrida Lindgren, George’as Orwellas ir kiti. Beje, skaitytojas šią knygą galės smagiai palyginti su F.Illieso „1913. Šimtmečio vasara“ – pastarasis kūrinys buvo tiesioginis įkvėpimo šaltinis.

Knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ leidybą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautoris. Londono knygų mugei ir atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti skirtos istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918–2018“ (2018) vienas iš sudarytojų ir autorių. 2019 m. išleido knygą vaikams „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“.

2011 m. įkurta leidykla „Aukso žuvys“ populiarina Lietuvos istoriją, kultūrą, ieško naujų būdų, kaip ją pristatyti visuomenei, aktualizuoti reikšmingus mūsų valstybės įvykius, reiškinius ar asmenybes. Nuo 2019 m. įgyvendina moderniosios Europos autorių grožinės literatūros vertimo į lietuvių kalbą projektą, kuriam Lietuvoje atstovauja Kūrybiškos Europos biuras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“