„Nėra reikalo keliauti į senąsias japonų sostines Kiotą ar Narą. Neprivalu įkopti į Fudzijamos kalną. Ir nebūtina apsigyventi prie vandenyno. Nepaprastais dalykais galima mėgautis įdėjus visai nedaug pastangų. Šioje knygoje paaiškinsiu, kaip išmokti mėgautis paprastu gyvenimu“, – sako knygos autorius Shunmyo Masuno.
Sh.Masuno – pasaulinio garso dzeno sodo meistras ir landšafto architektas, aštuonioliktasis Kenkodži šventyklos vyriausiasis dvasininkas, Tamos meno universiteto aplinkos ir landšafto dizaino profesorius. Nuo 1987 m. skaito paskaitas Britų Kolumbijos, Toronto, Cornellio, Londono, Pekino universitetuose, Harvardo aukštojoje dizaino mokykloje.
Jei jaučiate, kad jūsų mintys sujauktos ir varginančios, jei trokštate kažko nepaprasto, o kasdienybė atrodo nuobodi ir nereikšminga – ši knyga jums. Atlikdami paprastas kasdienes praktikas, išmoksite rasti laimę ne ieškodami išskirtinių patirčių, bet po truputėlį keisdami savo gyvenimą – ir taip iš naujo pajusite vidinę ramybę. Keisti gyvenimo būdą neturi būti sunku. Reikia tik nežymios įpročių permainos ir šiek tiek pakeisti požiūrį. Gyvenimas gali būti paprastas. Paprastas gyvenimas gali būti nuostabus.
Pateikiame keletą patarimų iš knygos „Paprasto gyvenimo menas“. Lavinkite pojūčius, kad nepražiopsotumėte net menkiausių permainų!
Atsikelkite penkiolika minučių anksčiau
Patarimas, kai širdyje nėra vietos
Kai per darbus pametame širdį
Kai stinga laiko, skursta ir mūsų širdis. Net negalvodami ištariame: „Esu užsiėmęs, neturiu laiko.“ Kai taip jaučiamės, protas tampa dar neramesnis.
Bet ar tikrai esame tokie užsiėmę? O gal patys save verčiame skubėti?
Japonų kalboje žodis „užsiėmęs“ užrašomas dviem rašmenimis, reiškiančiais „netekti“ ir „širdis“.
Mes užsiėmę ne todėl, kad trūksta laiko. Mes užsiėmę todėl, kad mūsų širdyje nebėra vietos.
Jei nuolat skubate, juo labiau pamėginkite atsikelti penkiolika minučių anksčiau nei paprastai. Ištempkite stuburą ir lėtai pakvėpuokite iš taško žemiau bambos – tai vieta, kurią mes vadiname tandenu. Kai susitvarkysite kvėpavimą, savaime nurims ir protas.
Paskui mėgaudamiesi arbata ar kava pažvelkite pro langą į dangų. Pamėginkite įsiklausyti į paukštelių čiulbesį.
Keista, bet kaip tik taip ir susikursime prote erdvę. Atsikėlę penkiolika minučių anksčiau būsime laisvesni ir nereikės skubėti.
Kai susitvarkysite kvėpavimą, savaime nurims ir protas.
Nusiavę batus sudėkite vieną šalia kito
Taip gyvenimas taps gražesnis
Proto netvarką parodo kojos
Nuo seno sakoma, kad apie šeimą galima daug pasakyti vien pažvelgus į prieškambarį – ypač japonų namuose, kur įėję iškart nusiauname. Iš to, ar batai tvarkingai išrikiuoti, ar bet kaip sumesti, galima spręsti, kas dedasi tuose namuose gyvenančiųjų galvose.
Dzenbudizme yra posakis: „Atidžiai žiūrėk po kojomis.“ Jis turi tiesioginę prasmę, taip pat išreiškia mintį, kad tie, kurie nežiūri, kur eina, nepažįsta savęs ir nežino, kur veda jų gyvenimo kelias. Galbūt tai atrodo pritempta, bet net tokios smulkmenos išties turi didžiulę įtaką tam, kaip gyvenate.
Grįžę namo nusiaukite batus ir gražiai pasidėkite juos prie laukujų durų. Tik tiek. Užtruksite tris sekundes.
Tačiau laikantis šio įpročio gyvenimas nepaaiškinamai tampa šviesesnis ir tvarkingesnis. Jis tampa gražesnis. Tokia yra žmogaus prigimtis.
Taigi pirmiausia atkreipkite dėmesį į kojas.
Tvarkingai susidėdami batus jūs žengiate žingsnį ten, kur norite eiti.
Išmeskite, ko nereikia
Tai atgaivins protą
Prieš įsigydami naujų daiktų, išsiskirkite su senais
Kai mums prastai sekasi, esame linkę manyti, kad ko nors trūksta. Bet jei norime pakeisti esamą padėtį, pirmiausia turime su kuo nors išsiskirti ir tik tada ieškoti, ką įsigyti. Tai esminis paprasto gyvenimo dėsnis.
Atsikratykite to, prie ko esate prisirišę. Atmeskite išankstines nuostatas. Atsisakykite daiktų. Paprastai gyventi – tai nusimesti fizines ir protines naštas.
Įstabu, kaip kartais atsigauname gerai paverkę. Ašaros padeda išsklaidyti bet kokį širdį slegiantį sunkumą. Atsiranda jėgų pradėti iš naujo. Man visada atrodė, kad budistinė nušvitimo sąvoka – japonai ją užrašo rašmenimis, vaizduojančiais „švarų protą“, – apibūdina šį dvasios „atgaivinimą“.
Nepaprastai sunku nusimesti mentalinę ir fizinę naštą, atsikratyti gniuždančio svorio. Kartais išsiskiriant su brangiais dalykais gali išties skaudėti.
Paprastai gyventi – tai nusimesti fizines ir protines naštas.
Bet jei norite pagerinti savo gyvenimą, jei norite gyventi lengvesne širdimi, pirmiausia apsivalykite. Kai atsikratysite to, prie ko esate prisirišę, į jūsų gyvenimą plūstelės naujų dalykų.
Pamėginkite kalbėti garsiai
Tai būdas motyvuoti save
Kalbėk iš pilvo ir pažadink smegenis
Ar teko girdėti, kaip dzeno vienuolis gieda sūtras?
Jis garsiai gieda sūtrą kaip auką, o balsas aidi visoje šventovėje. O jei gieda keli vienuoliai, jų balsai gaudžia tarsi iš pačios žemės.
Kodėl jie gieda sūtras taip energingai?
Tam yra svari priežastis.
Be abejo, garsiai kalbėdamas aiškiai girdi savo balsą. Bet svarbiausia, kad tai stimuliuoja ir aktyvina smegenis. Mes, vienuoliai, keliamės anksti ir giedame sūtras pirmiausia todėl, kad pažadintume smegenis.
Kad garsiai giedotum, reikia tam tikros laikysenos, be to, būtina kvėpuoti pilvu. Tą pačią techniką taiko ir operos dainininkai. Tai labai naudinga kūnui. Vadinasi, vienuoliai ne veltui gieda sūtras taip garsiai.
Pamėginkite bent kartą per dieną pakalbėti garsiai – bent jau iš širdies palinkėti kam nors gero ryto. Nustebsite, koks geras jausmas apima.
Nepraleiskite valgio
Valgydami galvokite apie maistą
Valgyk ir gerk iš visos širdies
Kai valgote, ar darote tai susikaupę?
Per pusryčius kažką įsimetate į burną bėgdami pro duris. Pietaudami su bendradarbiais aptariate reikalus. O vakarieniaudami žiūrite televizorių. Pats valgymas pernelyg dažnai esti nesvarbus, tiesa?
Dzenbudistai sako: „Valgyk ir gerk iš visos širdies.“ Tai reiškia, kad gerdami arbatą turite sutelkti dėmesį tik į arbatos gėrimą. Valgydami patiekalą galvokite tik apie tą patiekalą. Gardžiuodamiesi maistu mąstykite apie jį pagaminusius žmones. Įsivaizduokite lauką, kuriame augo daržovės. Būkite dėkingi už gausias gamtos dovanas.
Bet koks maistas prieš pasiekdamas mus pereina per šimtų žmonių rankas. Jei valgydami to neužmiršite, galbūt suvoksite, kokie laimingi esate.
Kodėl mums malonu valgyti skanų maistą?
Dzenbudistai sako: „Valgyk ir gerk iš visos širdies.“ Tai reiškia, kad gerdami arbatą turite sutelkti dėmesį tik į arbatos gėrimą.
Todėl, kad mūsų gyvastis džiaugiasi tuo, ką teikia kita gyvastis.
Raskite mėgstamiausią posakį
Metas pabūti su savo mintimis
Pavyzdžiui, „Visi daiktai randasi iš nieko“ – tai dzeno posakis, išlaisvinantis nuo prisirišimo
Senovėje visuose japonų namuose būdavo niša, vadinama tokonoma.
Tokonomoje būdavo pakabinamas ritinys ir namie esantys žmonės galėdavo apmąstyti, ką jame mato. Nesvarbu, kas tokonomoje būdavo – mėgstamas piešinys ar kaligrafiškai užrašytas pamokymas, – tai atspindėdavo namiškių dvasią ir gyvenimo būdą.
Galbūt ir jūs norėtumėte namus papuošti kaligrafiškais užrašais? Tai galėtų būti įkvepiantys posakiai, žmogaus, kuriuo žavitės, žodžiai arba kas nors, kas leidžia gilintis į save. Net nebūtina turėti nišą – tam puikiai tiks bendrojo kambario sienos. Ir nesvarbu, kad kaligrafijos darbas ne itin meistriškas.
Žiūrėdami į jį atrandame laiką ir erdvę ramiai kontempliuoti.
Jei nesugalvojate, kokius žodžius pasirinkti, siūlyčiau tokius:
„Ten, kur nieko nėra, slypi begalė galimybių.“
Jie reiškia, kad žmogus gimsta nieko neturėdamas. Tačiau kiekvienas atsinešame begalę galimybių.
Todėl mums nėra ko bijoti. Nėra ko jaudintis. Tikrai.
Negaiškite laiko rūpindamiesi tuo, ko negalite valdyti
Kas yra sielos lengvumas?
Akimirka, kai staiga paliekame save
Atlikdami dzadzeną turime apie nieką negalvoti – bent jau taip sakoma, tik, pasirodo, tai ne taip lengva.
Dzadzeną paprastai atliekame atsimerkę. Kadangi matome, kas vyksta aplink, kyla minčių apie įvairius dalykus, ir net didžiausiomis pastangomis neįmanoma jų nuslopinti. „Aha, ateina vyriausiasis dvasininkas. Turėčiau ištiesinti nugarą...“ arba „Ak, nutirpo kojos...“ ar daugybė kitokių minčių šmėkščioja galvoje.
Dažniausiai tai visiškai normalu. O beje, paliepimas sau nemąstyti jau yra mąstymas.
Tačiau kai šiek tiek įgusite daryti dzadzeną, pasitaikys akimirkų – nors ir trumpučių, – kai protas ištuštės. Suvoksite, kad apie nieką nemąstote. Netgi užmiršite savasties pojūtį. Būtent apie tokias akimirkas aš ir kalbu.
Jūsų protas pasidarys vaiskus. Išnyks slogios mintys. Netikėtai apims jausmas, kad įžengėte į skaidrų it krištolas pasaulį. Aš tai vadinu sielos lengvumu.
Jauskite, užuot galvoję
Pajuskite tikrą gyvenimo skonį
Kuo pranašesni tie, kurie pastebi mažus pokyčius?
Senovėje žvejai ir be šiuolaikinių prognozių gebėdavo numatyti orą. Jie kreipdavo dėmesį į vėjo kryptį ir į tai, kaip atrodo debesys. Be tokių įgūdžių jų gyvybei būtų grėsęs pavojus.
Tyrinėdami vandens spalvą ir paukščių elgseną jie nustatydavo, kur gali būti žuvų. Žvejai atsidėję lavino jusles, kad užsitikrintų saugumą ir prigaudytų žuvų, reikalingų pragyvenimui.
Kai tokia nuovoka duoda gerų rezultatų, jaučiamės labai patenkinti.
Mano nuomone, svarbu lavinti penkis pojūčius, kad patirtumėte tokį pasitenkinimą. Tai vienas iš gyvenimo malonumų.
Pakelkite prie kelio gulintį akmenuką. Palieskite jį, pauostykite, kuo kvepia. Akmenys turi priekinę ir užpakalinę dalį. Galbūt ir manėte, kad akmenys nekvepia, bet iš tikro kalnų akmenys kvepia kalnais, o jūros akmenys – jūra. Tokių smulkmenų apstu visur aplinkui. Domėkitės jomis ir naudodamiesi pojūčiais įžvelkite gamtos įvairovę.
Lavinkite pojūčius, kad nepražiopsotumėte net menkiausių permainų.
