15min susisiekus su LSMU atstovu žiniasklaidai Tautvydu Bulvičiumi, jis teigė, kad jie patys situaciją dar aiškinasi. Visgi pašnekovas akcentavo – visos knygos yra nurašytos pagal oficialų kultūros ministro įsakymą: „Mes juk esame universitetas, neatsakingai su knygomis nesielgiame, todėl susisiekėme su ministerija, ji parašė įsakymą.“
„Kiek man yra žinoma, tai net nėra knygos, o kažkokie seni žurnalai. Jie nuo sovietmečio buvo laikomi rūsiuose, kurie buvo užpilti vandeniu. [Žurnalai] yra net netinkami naudoti pagal higienos normas <...>. Jokia prasme jie nebeturi vertės, be to, jie yra skaitmenizuoti, visos didžiosios bibliotekos turi po egzempliorių“, – sakė jis.
Anot kultūros ministro Simono Kairio, buvo išmesti ne tie leidiniai.
„Pasirodo ne tie dalykai buvo išmesti, buvo išmestos visai kitos knygos, pabrėšiu, knygos, ne periodika, ne kiti dokumentai. Tai jau skamba absurdiškai ir tikrai, tiek biblioteka, tiek universitetas keistai pasižiūrėjo į klausimą“, – LNK žinioms sakė ministras.
„Jeigu ir pats prašymas dėl tų, pabrėšiu, leidinių ar dokumentų rinkinių – su juo buvo viskas kaip ir iš principo tvarkingai, tai visi įvykiai sekę po to yra mažų mažiausiai keisti“, – teigė S.Kairys.
LSMU neigia supainiojęs knygas
LSMU žiniasklaidai išplatintame komentare teigiama kitaip. Esą tai buvo seni, suskaitmeninti periodiniai leidiniai, pasiekiami elektroniniuose žurnalų archyvuose.
„Leidiniai šiuo metu neatitinka higienos normų, yra supeliję ir nėra tinkami naudoti“, – nurodo universitetas.
„Patiksliname, kad viešojoje erdvėje periodiniai leidiniai klaidingai įvardijami knygomis. Taip pat paneigiame neteisingą informaciją, kad universitetas supainiojo leidinius“, – dėstoma komentare.
LSMU teigimu, prieš priimant sprendimą utilizuoti leidinius buvo kreiptasi į didžiąsias šalies bibliotekas su siūlymu „perimti trūkstamus periodinius leidinius – jie jau yra atrinkti ir bus perduoti bibliotekoms.“
„Nurašyti atrinktus periodinius leidinius įvertino Universiteto specialistai, taip pat LSMU kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu leisti nurašyti senus ir pelėsio sugadintus užsienio šalių periodinius leidinius. LR kultūros ministras rugsėjo 14 d. pasirašė įsakymą Nr. ĮV-759, leidžiantį nurašyti leidinius pagal pridedamą sąrašą ir remiantis Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2016-11-24 d. įsakymu Nr. ĮV-908“, – komentuoja LSMU.
Nuvykus knygos jau buvo sunaikintos
Oficialiame pareiškime teigiama, kad sužinojus apie išmestas XVIII–XIX a. knygas Kultūros paveldo departamento atstovai nedelsdami nuvyko apžiūrėti situacijos: „Deja, tuo metu knygos jau buvo sunaikintos.“
„Vienoje krūvoje buvo sumesti nuplėšti knygų viršeliai, kitoje supresuoti knygų blokai. Dauguma sunaikintų knygų buvo XX a. pradžioje užsienyje anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių kalbomis leisti periodiniai leidiniai apie mediciną ir farmaciją.
Dalis knygų išleistos XIX a. Senesnių leidinių (pvz. ,XVIII a.) likučių neaptikta. Beveik visi leidiniai su tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto, Stepono Batoro universiteto (dab. Vilniaus universitetas) bei kitų tarpukariu Kaune ir Vilniuje veikusių institucijų antspaudais. Nustatyti sunaikintų leidinių kultūrinę vertę sudėtinga, tačiau neabejotinai dauguma jų buvo įdomios vien savo nuosavybės žymomis ir svarbios kaip tarpukariu veikusių aukštųjų mokyklų ir kitų institucijų istorijos dalis“, – rašo Kultūros paveldo departamentas.
Rado įdomios informacijos
Kultūros paveldo departamento atstovas per atsitiktinumą supresuotų knygų krūvoje rado Gustavo Gaugerio knygą „Repetorium Pharmazie und praktische chemie in Rusland“, išleistą 1845 m. Sankt Peterburge. Teigiama, kad iš jos galima sužinoti apie Lietuvos teritorijoje veikusias vaistines.
„Kauno gubernijoje 1845 metais buvo 20 vaistinių. Pačiame Kauno mieste, kuriame tuo metu buvo 558 namai ir 8525 gyventojai, buvo dvi vaistinės. Jas valdė provizorius Carl Fischer ir vaistininkas Joachimas Ley su daktaru Gottliebu Ley. Taip pat surašyti ir kituose mažesniuose miestuose veikusių vaistinių savininkai (šis knygos puslapis nufotografuotas). Pavyzdžiui Rietavo vaistinės valdytojas buvo pats grafas Oginskis, o Ukmergėje buvo atskirai žydų bendruomenei priklausiusi vaistinė“, – rašoma pranešime.
Ši Vytauto Didžiojo universitetui priklausiusi ir įdomius istorinius faktus išsaugojusi knyga, laimei, išsaugota ir bus perduota į muziejų tolesniems tyrimams.
