„Talentingas Sauliaus žodis sukuria vaizdą, tarsi viską matytume ekrane“, – apie šią knygą kalbėjo režisierius Audrius Juzėnas, išgarsėjęs tokiais filmais kaip „Ekskursantė“, „Pelėdų kalnas“.
Būtent šis iškilus režisierius ėmėsi juostos „1923“. Planuota, kad filmas ekranuose atsiras 2023-iaisias, kai Lietuva minės Klaipėdos krašto prijungimo šimtąsias metines.
Parengiamieji filmo darbai atlikti ir kūrybinė grupė, tikėdama juosta „1923“, nusprendė pirma į pasaulį išleisti scenarijaus pagrindu parašytą knygą. „Vagos“ leidykloje išleista knyga – tarsi dovana ne tik Klaipėdos kraštui, bet visai Lietuvai. Gausiai iliustruota, ypatingos poligrafijos, atsiplėšti neleidžiančio siužeto, nunešančio į istorinę Mažąją Lietuvą.
Anot režisieriaus A.Juzėno, jau sudėtinga pasakyti, kas šiuo atveju pirmesnis: literatūra ar kinas.
Geras kinas prasideda nuo geros literatūros
S.Šaltenis ne kartą yra sakęs, kad geras kinas prasideda nuo geros literatūros. Rašytojas sukūrė scenarijus jau klasika tapusiems lietuviškiems filmams: „Riešutų duona“, „Herkus Mantas“.
„Rašymas kinui – rašymas ne sau, kai gali kiek nori savo kūrinį kaip brangų vyną ilgai mintyse brandinti”, – interviu sake S.Šaltenis.
S.Šaltenio istorija „Akis į akį. Klaipėda 1923“ iliustruota dailininko Jurijaus Grigorovičiaus eskizais, kurtais kino juostai. Jie ir konkretūs, ir abstraktūs. Kuria tam tikrą nuotaiką, leidžiančią skaitytojui įsivaizduoti, kaip Klaipėda galėtų atrodyti šiuolaikinio žmogaus akimis ne fotografiniame lygmenyje, ne rekonstruojant dokumentiką, bet kalbant apie tam tikrus kinematografinius principus. Tie piešiniai ir yra kinas knygoje.
Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinto rašytojo ir dailininko J.Grigorovičiaus duetas vedžioja po istorinę Klaipėdą. Rašytojo žodis talpus, tačiau puikiai atskleidžia to meto nuotaikas, tvyrojusią atmosferą.
„Knyga jauki kaip tos mano vaikystės knygelės su iliustracijomis. Ir kartu prašmatni – viršeliai kaip aprėdai į kokias nors karališkas iškilmes. Džiaugiuosi sužinojęs, kad knygos leidyba kaip
gražiausia, nominuota Vokietijoje“, – kalbėjo S.Šaltenis.
„Akis į akį. Klaipėda 1923” kelias savaites buvo tarp populiariausių „Vagos“ knygyno leidinių praėjusiais metais.
Tačiau filmo kūrimas, anot A.Juzėno, žinant Lietuvos kinematografinę tikrovę – gana sudėtingas procesas. „Lietuvoje kol kas nėra populiaru kalbėti apie istorinį kiną. Tas žanras vis dar smarkiai ignoruojamas“, – teigė režisierius.
Ekspertai įvertino: kūrinys tinkantis kinui
Rašytojus, leidėjus, režisierius buriančios iniciatyvos „Knyga+Kinas” vertinimo komisijos nariai atrinko 11 kūrinių, labiausiai tinkančių didiesiems kino ekranams.
Spalį leidyklos kviestos siūlyti kinematografiškiausias pastarųjų dvejų metų lietuvių autorių knygas. Iš pasiūlytų keturiasdešimties knygų specialiai sudaryta komisija atrinko vienuoliką.
Atrinkti kūriniai bus pristatomi vasario 23 d., Vilniaus parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu.
„Knyga + Kinas“ komisiją šiais metais sudarė trys kino ir literatūros lauko profesionalai: rašytoja, poetė ir dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė, režisierius Ignas Miškinis bei animacijos režisierius, prodiuseris, dailininkas Valentas Aškinis.
Apie S.Šaltenio knygą „Akis į akį. Klaipėda 1923“ komisijos narė L.S.Černiauskaitė sakė: „Dėl šios knygos kinematografiškumo tikrai neabejoju“.
„Mąstau vaizdais, metaforomis, regėjimais, tai gal, galvoju, esu kaip tik tinkamas kinui ir teatrui?“– yra sakęs S.Šaltenis.
Su knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“ kūrybine komanda bus galima pasimatyti Vilniaus knygų mugėje, kurios devizas šiemet – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.
