72-ejų literatūrologas ir semiotikos tyrinėtojas, Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius K. Nastopka premiją pelnė už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną. Pasak profesoriaus, paskirtoji premija džiugina, nes ji reiškia šios mokslo srities pripažinimą ir galbūt pakeis skeptišką požiūrį į semiotiką.
„Kai bandėm įkurti semiotikos magistrantūrą, universiteto senate nebuvo lengva. Pirmas klausimas buvo – kam Lietuvai reikia semiotikos, kam reikia tokio specialaus mokslo, ar nėra svarbesnių sričių. O dabar jau Nacionalinių premijų komisija pripažįsta semiotikos egzistavimą“, – kalbėjo profesorius.
Literatūros tekstus analizuojantis mokslininkas K. Nastopka sako, kad nors semiotika daugeliui suvokiama kaip sausas mokslas, ji gali padėti suvokti gyvenimo reikšmes ir prasmes.
Literatūros tekstus analizuojantis mokslininkas K. Nastopka sako, kad nors semiotika daugeliui suvokiama kaip sausas mokslas, ji gali padėti suvokti gyvenimo reikšmes ir prasmes. Anot jo, žmogus dažnai gyvenime gali nesusimąstyti apie ženklų reikšmes, o semiotikai stengiasi sistemingai tuos dalykus aprašyti.
„Semiotikos priešininkai, viena vertus, sako, kad racionalus aiškinimas užmuša teksto gyvybę, kad schemų ir sudėtingų teorijų teksto suvokimui visiškai nereikia. Iš dalies su jais galima sutikti. Kai tekstas tave ištinka, kai pamatai paveikslą ar peizažą, kuris apstulbina, tai nesuki sau galvos, kodėl taip atsitiko, o semiotikai suka sau galvą. Jie bando išsiaiškinti, kas tame tekste, kaip jis veikia, kad jis turi tokias pasekmes. Mano galva, semiotika neužmuša teksto, o leidžią jį suvokti giliau ir subtiliau“, – sako K. Nastopka.
K. Nastopka Vilniaus universitete baigė lituanistiką, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, o nuo 1992 metų yra Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotinių studijų centro profesorius. Mokslininkas išleido keletą semiotiniams tyrinėjimas skirtų knygų, parengė leidimui svarbių A. J. Greimo darbų, išvertė jo veikalą „Struktūrinė semantika“.
Mokslininkas sako, kad nagrinėjant literatūros tekstus kartais įvyksta netikėtų atradimų.
„Analizavau Alfonso Nykos-Niliūno eilėraštį „Orfėjaus medis“, pradėjau ten ieškoti reikšmių. Susitikau su vienu italu, kuris atkreipė dėmesį, kad virš medžio šviečiantis žvaigždynas gali būti Berenikės žvaigždynas. Man tai pasirodė įspūdinga. O didžiausias įspūdis buvo tuomet, kai skaitydamas A. Nykos-Niliūno dienoraštį atradau, kad vienas iš penkių jo mėgstamiausių vardų – Berenikė ir dukters vardas Berenikė. Pasirodė, kad semiotika savo įrankiais atrado tas reikšmes, kurios iš tikrųjų, matyt, yra A. Nykos-Niliūno pasaulyje, mąstyme“, – teigė mokslininkas.
K. Nastopka sako, kad Lietuvoje semiotiką daugiau supranta humanitarai, o Vakaruose, ypač Prancūzijoje, ir reklamų agentūros užsakinėja semiotines analizes. Joms jos padeda vykdyti savo reklamas ar kurti naujas reklamas. Lietuvoje to stinga – galbūt kaip tik ši premija atkreips dėmesį į semiotiką.
