„The Guardian“ siūlo atkreipti dėmesį į dešimt knygų, kalbančių apie Šiaurės Korėjos propagandos mechanizmą, eilinių žmonių kasdienybę, bandymus suprasti ne tik jų, bet ir griežtumu garsėjančios valdžios elgesį. Siūlome plačiau susipažinti su šiomis knygomis, kurių dalis yra išleista ir lietuvių kalba.
„Neturime ko pavydėti. Šiaurės Korėjos kasdienybė“
Pirmą kartą 2009 metais išleistoje knygoje „Los Angeles Times“ žurnalistė Barbara Demick kalbina pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos. Knygos anotacijoje teigiama, kad čia kuriamas tikrasis daugeliui nepažįstamas ir sunkiai įsivaizduojamas Šiaurės Korėjos vaizdas: badas, didžiulis energetinių išteklių stygius, masinė propaganda, Didžiojo Vado kultas ir žmogaus kasdienės realijos.
Knyga „Neturime ko pavydėti. Šiaurės Korėjos kasdienybė“ („Nothing to Envy“), kurią Lietuvoje išleido leidykla „Metodika“, pelnė BBC skiriamą Samuelio Johnsono prizą – šis apdovanojimas teikiamas geriausiai anglų kalba leidžiamai negrožinės literatūros knygai. Knyga taip pat 2010 metais buvo JAV nacionalinės knygų premijos finalistė.
„North of the DMZ“
Rusijos mokslininkas Andrejus Lankovas, vienas iš geriausiai Šiaurės Korėjos gyvenimą išmanančių žmonių, devintajame dešimtmetyje buvo paprastas studentas, studijas krimtęs Šiaurės Korėjos sostinėje, Pchenjane. 2007 metais pirmą kartą išleistoje knygoje jis kalba apie režimo politinę sistemą ir tai, kaip ji persismelkia į Šiaurės Korėjoje gyvenančių žmonių kasdienybę. Vienas įdomesnių knygos aspektų – režimo praeities klastojimas ir metodai, kaip tai buvo daroma.
Pats knygos autorius A.Lankovas dėstė Australijos, Seulo Kookmino universitete, bendradarbiavo su tokiais leidiniais kaip „The Korea Times“, „Bloomberg“, naujienų agentūra „Al Jazeera“.
„Long Road Home“
Šokiruojanti memuarų knyga, kurioje Kim Youngas pasakoja savo patirtis, kaip buvęs karinis pareigūnas buvo ištremtas į darbo stovyklą. Būtent apie šias Šiaurės Korėjos darbo stovyklas Vakaruose nėra žinoma daug, daugiau žinoma tik apie jų egzistavimą ir kankinimus. Ši knyga leidžia iš arčiau pažvelgti į kitą Šiaurės Korėjos pusę – gyvenimą tų žmonių, kurie dėl neįtikimo režimui priversti kęsti tremtį ir skausmą šiose darbo stovyklose.
Pats knygos autorius turėjo leitenanto laipsnį Šiaurės Korėjos kariuomenėje, daug privilegijų, pavyzdžiui, užsienietišką automobilį, ir susidūrė su įvairaus pobūdžio korupcija. Patekus į darbo stovyklą jam teko pasitelkti senus pažįstamus ir per Pietų Korėją pabėgti į Jungtines Valstijas.
„A Corpse in the Koryo“
James Church – tai literatūrinis pseudonimas, po kuriuo autorius yra parašęs penkias detektyvines knygas. Šiuose kūriniuose pagrindinį vaidmenį atlieka Šiaurės Korėjos policininkas inspektorius O. Detektyvų anotacijoje autorius pristatomas kaip dešimtmečius Azijoje dirbęs buvęs žvalgybos pareigūnas, augęs Jungtinėse Valstijose.
Romanai apie inspektorių O buvo palankiai sutikti – skaitytojus ir Šiaurės Korėjos gyvenimo tyrinėtojus žavėjo juose perteikiamas režimo detalumas, gebėjimas perteikti Šiaurės Korėjos kasdienybės nuotaiką. „A Corpse in the Koryo“ – pirma šios detektyvų serijos knyga, pirmą kartą išleista 2006 metais ir tais pačiais metais leidinio „Publishers Weekly“ išrinkta tarp 100 geriausių metų knygų, o leidinio „Chicago Tribune“ – tarp geriausių metų trilerių.
„North Korea Confidential“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas 2013 metais įvykdė egzekuciją savo dėdei Jang Song Theakui. Tuomet buvo spėliojama, kuo neįtiko šalies lyderiui artimas giminaitis, kurio galioje buvo daug Šiaurės Korėjos verslo interesų. Būtent apie finansinę šalies pusę knygoje kalba autoriai Danielis Tudoras ir Jamesas Pearsonas.
Knyga leidžia pažvelgti į Šiaurės Korėjos transformaciją – kaip šalies visuomenę keitė pinigai ir užsienio kultūrų įtaka. Kalbėdami apie visuomenę autoriai aiškinasi, kas išties yra paprastas Šiaurės Korėjos žmogus, o tai jiems padaryti padeda kalbinami ekspertai, diplomatai, ilgą laiką šalyje veikusios nevyriausybinės organizacijos.
„Dear Leader“
Jang Jin Sungas buvo gerbiamas ir apdovanojimų iš valdžios sulaukęs Šiaurės Korėjos poetas. Jis turėjo daug privilegijų, nedraudžiamas galėjo keliauti, prieiti prie cenzūruojamos informacijos, mėgautis tuometinio šalies lyderio Kim Jong Ilo draugija. Tačiau viskas greitai pasikeitė ir Jang Jin Sungas turėjo bėgti iš šalies.
2004 metais jis pabėgo iš Šiaurės Korėjos, o 2014 metais pasirodė jo memuarų knyga, kuri, kaip pastebi „Publishers Weekly“, atskleidžia totalitarinės valstybės propagandos kūrimo užkulisius, apie kuriuos nėra žinoma daug. Be to, tai kartu kvapą gniaužianti pabėgimo nuo režimo istorija.
„The Hidden People of North Korea“
Ši knyga yra tarsi išsami Šiaurės Korėjos apžvalga, kalbanti apie įvairius režimo aspektus. Šiaurės Korėjos tyrinėtojai Ralphas Hassingas ir Kongdan Oh aprašo, kaip buvusio šalies lyderio Kim Jong Ilo vyriausybė formuoja kiekvieną šalies gyventojo kasdienybės detalę ir kaip žmonės bando išgyventi sunkiomis režimo sąlygomis.
2009 metais pirmą kartą pasirodžiusioje knygoje bandoma suprasti Šiaurės Korėjos gyventojų likimą ir pasirinkimus, kodėl jie nusprendė paremti Kim Jong Ilo dominavimą šalyje, nors jis pats gyventojus laikė izoliuotus nuo viso pasaulio ir dideliame skurde, o sau leido mėgautis neeiline prabanga.
„Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“
Viena iš nedaugelio šio sąrašo knygų, kuri yra išleista ir lietuvių kalba (išleido leidykla „Baltos lankos“), yra grožinės literatūros kūrinys. Knyga vos pasirodžiusi sulaukė daug dėmesio, autorius už šį romaną gavo daugybę literatūrinių apdovanojimų, įskaitant ir prestižinę Pulitzerio premiją.
Kaip rašoma knygos anotacijoje, istorijos epicentre – Čiun Do, prarastos motinos, gražuolės dainininkės, kurią pasisavino šalies diktatorius, ir našlaičių darbo stovyklos prižiūrėtojo sūnus. Laikydamas save „kukliu didžiausios pasauly nacijos piliečiu“, Čiun Do tampa profesionaliu žmonių grobiku. Vėliau, išplaukęs laivu į tarptautinius vandenis ir išgirdęs užsienio radijo stotis, įkvepia laisvės gurkšnį. Kad liktų gyvas, jis turi prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių ir ištverti neapsakomą žiaurumą.
„The Invitation-Only Zone“
Šiaurės Korėja ilgai neigė, kad aštuntojo dešimtmečio pabaigoje iš Japonijos pakrančių pagrobė dešimtis japonų civilių. Visgi 2002 metais tuometė Kim Jong Ilo vyriausybė pripažino šiuos pagrobimus – kalbėta, kad neteisėtai buvo pagrobta 13 žmonių, o penki grąžinti Japonijai, tikintis sulaukti jos ekonominės pagalbos.
Šiaurės Korėjos režimas tikėjosi šiuos pagrobtus žmones paversti šnipais, tačiau, planui neišdegus, šie nekalti Japonijos civiliai buvo priversti režimo šnipus mokyti japonų kalbos ir prisitaikyti prie gyvenimo Šiaurės Korėjoje – užsidirbti duonai, vesti, susilaukti palikuonių. Būtent apie šiuos pagrobimus, jų schemas bei tikslus ir kalbama Roberto S.Boyntono knygoje.
„The Cleanest Race“
Šioje 2011 metais pirmą kartą pasirodžiusioje knygoje į Šiaurės Korėją bandoma pažvelgti per jos kuriamą propagandą. Šiaurės Korėjos tyrinėtojo B.R.Myerso studijoje analizuojami režimo platinami kino filmai, romanai ir kitos knygos, analizuojami su šalies valdžia susiję mitai, kaip kuriamas asmeninio lyderio kultas.
Kūrinys suteikia galimybę pažvelgti į režimą kitu žvilgsniu – kaip patys Šiaurės Korėjos gyventojai žvelgia į pasaulį, kas jiems yra žinoma apie už šalies ribų esantį gyvenimą ir kas nuo jų slepiama.