Tyrimo rezultatai buvo pristatyti praėjusį mėnesį Italijoje vykusios konferencijos metu. Jo autoriai 50 skaitytojų davė perskaityti tą pačią trumpą Elizabeth George istoriją. Pusė žmonių 28 puslapių istoriją skaitė „Kindle“, kiti gavo popierinę versiją. Po to buvo tiriama, kaip jie atsimena objektus, veikėjus, aplinkybes, rašo „The Guardian“.
Stavangerio universiteto Norvegijoje mokslininkė Anne Mangen, vadovavusi studijai, manė, kad akademinis tyrimas gali atskleisti, kaip technologijos iššaukia skirtingą emocinį atsaką. Ji rėmėsi ankstesniu tyrimu, kuriame buvo lyginimas paprastos knygos ir planšetiniame kompiuteryje „iPad“ skaitytos knygos.
„Atlikę studiją, išsiaškinome, kad popierines knygas skaitę žmonės jautė didesnę empatiją, įsijautė į tekstą, jautė jo rišlumą labiau nei „iPad“ skaitytojai“, – sakė mokslininkė.
Tačiau „Kindle“ tyrimo atveju žmonės jautė maždaug tą patį, tik skirtingai atsiminė siužetą.
„Kindle“ skaitytojai sunkiau atkūrė siužeto detales, pavyzdžiui, jiems buvo sunku 14 įvykių sudėlioti jų vykimo eilės tvarka“, – pasakojo A.Mangen.
Pasak jos, skaitant knygą, kairėje lapų skaičius auga, o dešinėje – mažėja, tai yra paliečiama. Siužeto vystymąsi taip paremia ir vizualinė informacija – kintantis lapų skaičius vietoje ir kitoje pusėse.
„Gal tai kažkaip padeda skaitytojui geriau suvokti teksto, istorijos progresą“, – sakė mokslininkė.
Ji taip pat priminė praėjusių metų tyrimą, kai 72 dešimtokai tekstą skaitė „pdf“ formatu arba popierinį teksto variantą, po skaitymo buvo atliekami suvokimo tekstai. Mokslininkai tuomet ištyrė, kad spausdintą tekstą skaitantys moksleiviai jį supranta geriau.
Ji dabar vadovauja Europos tyrimų tinklui, atliekančių empirinisu bandymus, kaip skaitmenizacija pakeičia teksto skaitymą. Dėl skaitmenizacijos skaitymas nutrūksta, tampa fragmentinis.
