Karščiausios leidyklos naujienos – dvi pačios garsiausios M. Satrapi ir A. Spiegelmano komiksų (grafinių romanų) knygos ir apžvalginis slemo poezijos (angl. „slam“) leidinys. Tarp grožinės literatūros autorių dominuoja garsūs ir kontraversiški literatūrinio pasaulio vardai: Ch. Bukowskis, K. Vonnegutas, A. Huxley. Besidominčius istorija turėtų sudominti knygos apie 1918–1921 m. pilietinį karą Ukrainoje ir 1979–1989 m. karą Afganistane. Angažuotus politiškai – filosofo G. Mažeikio ir politologo L. Bielinio monografijos. Vertinančius aukštąjį meną – poeto G. Norvilo ir fotografo A. Šeškaus kūrybos rinkiniai.
Trumpa, bet labai veržli lietuviško slemo istorija
Slemas – atliekamosios raiškiosios poezijos (plat)forma, prieš tris dešimtmečius iškilusi kaip alternatyva nuobodiems akademiniams literatūros skaitymams. Tai azartiškos poetų varžytuvės, virstančios įprastam poezijos skaitymų tonui nepaklūstančiu poetiniu tūsu. Prieš kelis metus Lietuvos kultūros pogrindyje išaugęs lietuviškas slemas jau spėjo susikurti legendą ir tapo unikaliu (kontr)kultūros reiškiniu.
Rinktinė „Slemas Lietuvoje!“ (sudarė D.Jurevičius) – pirmasis bandymas dokumentuoti ir vizualizuoti trumpą, bet labai veržlią lietuviško slemo istoriją. Gausiai iliustruotame leidinyje pateikti Lietuvos slemerių tekstai ir ryškiausių slemo vėliavnešių – Marco Smitho, Bobo Holmano ir Saulo Williamso – pasisakymai, o videodiske – Evaldo Janso filmas „Slemas, arba Deklamuojamo žodžio menas“ su filmuotais slemerių pasirodymais.
Knygos pristatymo, kuris vyks vasario 24 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.3, metu slemeris Domas Raibys ir knygos sudarytojas Darius Jurevičius trumpai aptars slemo ypatumus, publikai bus parodytos unikalaus E. Janso filmo ištraukos. Vakaro „vinis“ – triukšmingos ir ekspresyvios parodomosios slemo varžybos, kuriose dalyvaus D. Jurevičius, D. Raibys, J. Tumasonytė, A. Baublys, Trubadūras Bacevyčia, Ž. Kudirka, Sigutė prie Upės ir kiti Vilniaus slemeriai.
Autentiški anarchistinės respublikos kūrėjo prisiminimai
Vasario 24 d., penktadienį, 20 val., „Kitų knygų“ leidykla kviečia į legendinio Ukrainos anarchisto Nestoro Machno prisiminimų knygos „Rusijos revoliucija Ukrainoje“ pristatymą. Renginyje bus rodomi archyviniai N. Machno gyvenimo ir kovų dokumentiniai kadrai. Knygą pristatys ir su jos vertėju – anarchizmo istoriku Evaldu Balčiūnu – kalbėsis publicistas Darius Pocevičius. Renginį užbaigs 2006 m. Vilniuje susibūręs pankroko trio „Avarinis įėjimas“, propaguojantis anarchistines idėjas ir „pasidaryk pats“ kultūrą.
Mitus griaunanti komiksų knyga suaugusiems
Kartu su VšĮ „Kitokia grafika“ išleista grafinė novelė „Persepolis“ (iš prancūzų k. vertė Raimonda Kraujelienė) griauna Lietuvoje įsigalėjusį mitą, jog komikso žanras esąs orientuotas į primityvią, paviršutinišką tematiką ir gali dominti tik jaunesnio amžiaus skaitytojus. Irane gimusios Marjane Satrapi autobiografiniais faktais paremtas „Persepolis“ pirmą kartą pasaulį išvydo 2000 m. Prancūzijoje. Vos išleistas, jis pelnė daugybę solidžių apdovanojimų, tarp kurių paminėtinas tarptautinio Angulemo festivalio „Coup de Coeur“ metų grafinės novelės prizas. Knyga išversta net į 23 kalbas, pagal ją 2007 metais pastatytas animacinis filmas buvo apdovanotas Kanų festivalio Didžiuoju žiuri prizu.
Vasario 24 d., penktadienį, 20 val., Vilniaus knygų mugės Forume rengiama diskusija „Komiksai ir jų įnašas į pasakojamąją ir vizualiąją kultūrą“. Diskusijoje dalyvaus „Kitokios grafikos“ atstovas Arnoldas Blumbergas, literatūros ir vizualiųjų menų teoretikė Natalija Arlauskaitė, politologė Ieva Koreivaitė, komiksų dailininkės Elisabeth Salmin (Estija) ir Ingrida Picukane (Latvija).
Trys fotografijos avangardisto archyvų puslapiai
Pastaraisiais metais leidžiami unikalaus menininko Algirdo Šeškaus archyvai leidžia jį lyginti su tokiais XX a. pasauliniais fotografijos grandais kaip Borisas Michailovas. A. Šeškaus XX a. 7–8 dešimtmečio fotografijos – sovietmečiu nesuprastos, savo laiką pralenkusios avangardinės raiškos pavyzdžiai. Autorius polemizavo su Lietuvos tradicinės fotografijos kūrėjais Antanu Sutkumi, Romualdu Rakausku, Aleksandru Macijausku ir radikaliai pakeitė požiūrį į fotografijos meno estetiką.
Vasario 25 d., šeštadienį, 11 val., Vilniaus knygų mugės Rašytojų kampe vyksiančiame renginyje bus pristatoma naujausias A. Šeškaus albumas „Meilės lyrika“, kuris atveria ir leidžia naujai pamatyti unikalius, iki pastarųjų metų beveik nežinomus 1975–1983 m. menininko archyvus.
Kritinė filosofijos studija apie šiandienos ponus ir tarnus
Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis knygoje „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ dialektiškai tiria simbolinius pono ir tarno santykius, kuriuos šiandienos visuomenėje įkūnija lyderystės ir savanorystės idėjos. Autorius teigia, kad visuotinai paplitusi lyderystės mada tęsia pono statuso išlaikymo tradiciją, o savanorystės idėja kyla iš seno tarnystės ponui reiškinio. Savanoriai patys išsiugdo nesavarankišką protą, išmoksta suvaržyti mąstymą taip pasiduodami korporacijų bei susvetimėjusių valdymo sistemų priklausomybei, o lyderiai tampa svarbiais pavyzdžiais, kaip turi elgtis nesavarankiškas protas.
Vasario 25 d., šeštadienį, 15 val., Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 rengiama diskusija „Lyderystės ir meistrystės dialektika“, kurioje dalyvaus knygos autorius G. Mažeikis, istorikas Kasparas Pocius ir ISM ekspertas konsultantas Arvydas Būta. Teksto performansą atliks filosofas Auridas Gajauskas.
Nepriklausomos knygų erdvės kaip alternatyva korporacinei industrijai
Vasario 25 d., šeštadienį, 17 val., Vilniaus knygų mugės forume „Kitos knygos“ ir knygynas „Eureka!“ rengia diskusiją „Politika ir knyga šiuolaikinėje Rusijoje“, kurioje dalyvaus Rusijos undergraundo leidyklos „Ad Marginem“ vadovas Aleksandras Ivanovas, redaktorius Michailas Kotominas, knygų prekybos tinklo „Berrounz“ atstovas Nikolajus Ochotinas ir „Kitų knygų“ leidėjas Gediminas Baranauskas. Renginį moderuos filosofas Gintautas Mažeikis.
Holokausto tragedija nevaikiškoje komiksų knygoje
Arto Spiegelmano grafinis romanas „Maus“ (iš anglų k. vertė Jūratė Juškienė ir Olga Lempert), 1992 m. apdovanotas Pulitzerio premija, laikomas labiausiai jaudinančia ir geriausiai atpasakota istorija apie holokaustą. Žymus dailininkas ir komiksų žanro populiarintojas A. Spiegelmanas pritaikė grafinio romano formą norėdamas perteikti savo tėvo išgyvenimus karo metu, tačiau romane keliami klausimai neapsiriboja Antruoju pasauliniu karu. Autorius apmąsto daugeliui jo amžininkų rūpimas mišrių santuokų, kartų konflikto bei požiūrio į praeitų problemas.
Vasario 25 d., šeštadienį, 19 val., Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 „Kitos knygos“ ir „Kitokia grafika“ rengia pokalbį „Nevaikiški komiksai ir holokausto istorija“. Renginyje dalyvaus ir knygoje keliamus opius klausimus nagrinės Robertas van Vorenas, knygos „Neįsisavinta praeitis: holokaustas Lietuvoje“ autorius, Tbilisio valstybinio universiteto ir VDU dėstytojas. Apie knygos edukacinę reikšmę ir joje perteikiamą traumą papasakos VDU dėstytojas J. D. Miningeris. Renginį moderuos filosofas Algirdas Davidavičius.
Konceptuali poezija, kupina tylaus pasiutimo
„Išlydžių zonos“ – trečiasis konceptualus jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilo (g. 1976) eilėraščių rinkinys, kibirkščiuojantis eksperimentiniais naujų raiškos formų ir teminių laukų išlydžiais. Aukštą poetinę įtampą jame sukuria nervingai trūkčiojančios metaforos ir archajiškų įvaizdžių blyksniai, įelektrinantys modernios kasdienybės substanciją. Kompoziciškai vientisa ir vizuali knyga vainikuoja brandžius avangardinės poetikos eksperimentus, atliktus ankstesniuose poezijos rinkiniuose – „Akmen-skeltės“ (2002) ir „Skėrių pusryčiai“ (2006). Ryškus ekspresyvaus žodžio poetas, į avangardinį tekstą įtraukdamas siurrealistinės stilistikos metaforas, šioje knygoje programiškai trina estetinės vizijos ir kasdienybės kalbų ribas.
Vasario 25 d., šeštadienį, 20 val., Vilniaus knygų mugės konferencijų salėje 5.5 rengiamas G. Norvilo poezijos rinkinio „Išlydžių zonos“ pristatymas. Jame dalyvaus knygos autorius G. Norvilas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, „Vario burnų“ kūrybinių dirbtuvių meistras Tomas S. Butkus ir poetas Dainius Gintalas. Susitikimą užbaigs bardo Gedimino Kajėno pasirodymas.
Prezidentės įvaizdžių metamorfozes tirianti monografija
Kas iš tikro yra Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kam ji iš tiesų atstovauja? Kaip visuomenėje mažai besireiškianti, tik specialistams žinoma eurobiurokratė galėjo tapti prezidente ir kokios jos asmeninės savybės nulėmė tokį visuomenės pasirinkimą? Į šiuos klausimus monografijoje „Prezidentė“ atsako VU docentas, buvęs Prezidento patarėjas (2006–2009) Lauras Bielinis.
Vasario 26 d., sekmadienį, 11 val., Vilniaus knygų mugės Rašytojų kampe rengiamas L. Bielinio knygos „Prezidentė“ aptarimas-diskusija „Viešojo Lietuvos Prezidentės įvaizdžio atspindys visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus monografijos autorius L. Bielinis ir žurnalistas, portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Moderuos filosofas Gintautas Mažeikis.
Žurnalistinis tyrimas apie Afganistano karo priežastis
Vilniaus knygų mugėje „Kitos knygos“ pristatys žurnalisto Mindaugo Milinio knygą „Afganistano kariai. Antra knyga“, pasakojančią apie 1979–1989 m. Sovietų Sąjungos karą Afganistane. Joje autorius tęsia tiriamąjį darbą, pradėtą 2010 m. išleistoje Lietuvos Afganistano karo veteranų prisiminimų knygoje „Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989“, šįkart susitelkdamas į karo priežastis. Knyga itin aktuali, nes ir šiandien, praėjus dvidešimčiai metų nuo sovietų armijos išvedimo iš Afganistano, pačiame tos svetimos ir nesvetingos šalies vidury budi lietuvių kariai.
Paprasta literatūros chuligano beprotybė
„Paprastos beprotybės istorijos“ (Tales of Ordinary Madness, 1983) – pirmasis lietuvių kalba išleistas kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowskio trumpų pasakojimų rinkinys (iš anglų k. vertė Marius Burokas). Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš vėžių išmušantis literatūros chuligano Ch. Bukowskio talentas. Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos štampus.
Didžiausios Vakarų civilizacijos ydos
Žmonijos vos nesunaikinęs Antrasis pasaulinis karas įkvėpė antiutopijų meistrą Aldousą Huxley pakoreguoti sąlyginai „laimingo“ būsimo pasaulio vaizdą, kurį autorius buvo įtaigiai nutapęs 1932 m. šedevre „Puikus naujas pasaulis“. 1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ (iš anglų k. vertė Irena Jomantienė) A. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubrėžė pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos: nacionalizmas ir aklas tikėjimas progresu.
