Literatūros grandai
M. Houellebecq'as – vienų dievinamas, kitų nekenčiamas, žymiausias šiuolaikinis prancūzų rašytojas. Dėl aštrių ir pranašiškų įžvalgų jis laikomas vienu aktualiausių Europos autorių. Naujausiame romane „Serotoninas“ (vertė L.Černiuvienė) jis per asmeninę Žemės ūkio ministerijos klerko dramą kritikuoja – ir ironizuoja – globalią ekonomiką, Europos sąjungos direktyvas ir prancūzų sūrio valgymo ypatumus. Knyga pasirodys birželio pabaigoje.
Iškart po Joninių į Lietuvos knygynus grįš Nobelio laureato J. Saramago romanas „Aklumas“ „baltojo aklumo“ epidemijos apimtos visuomenės distopija (vertė L.Judelevičius, vertimą atnaujino L.Černiauskaitė). Romano pasakotojas kviečia į kelionę po gyvenimo paraštes civilizacijos metamorfozės fone: apsikrėtusieji, karantinuojami beprotnamyje, dalijasi vaidmenimis – norėdami išgyventi, būtinai vieni taps budeliais, kiti aukomis, vieni gelbėtojais, kiti pasidavėliais.
Po „Aklumo“ lietuviškai pasirodys dar trys J.Saramago knygos, ne tik perleidimai, bet ir pirmą kartą į lietuvių kalbą verčiamas naujas romanas port. „Memorial do convento“.
Lietuviams mažai pažįstamas, tačiau vokiškai kalbančioje Europos dalyje kultiniu laikomas šveicarų autorius Christianas Krachtas provokuoja prie moralės ribos priartėjančiais pasisakymais bei siekia tą ribą pastumti ir savo kūryboje. Jo antiutopinis romanas „Imperium“ (vertė K.Sprindžiūnaitė) apie egzotiškoje saloje įkurtą kultą vos pasirodęs Vokietijoje tapo bestseleriu.
Andy Warholo legenda
Vasaros pradžią pažymės ekscentriška knyga. „Andy Warholo filosofija (nuo A iki B ir atgal)“ (vertė I. Jomantienė) kertinė XX a. meno figūra atskleidžia savo paslaptis ir išlieja mintis apie meilę, seksą, maistą, grožį, šlovę, darbą, pinigus, sėkmę, draugystę, vienatvę, televiziją, Niujorką ir Ameriką.
„Nemanau, kad žmonės miršta. Jie tiesiog išeina į universalines parduotuves,“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis žarstosi A.Warholas. Jo žodžiais byloja epocha, kurioje tebegyvename. Pradėdamas šią epochą menininkas suteikė jai formą savo darbais, neatsiejamais nuo ekscentriško požiūrio.
Mokslinė-grožinė literatūra
Knyga „Trijų kūnų problema“ (vertė rašytojas S.T.Kondrotas) – pirma proga lietuvių skaitytojams susipažinti su Hugo premijos laureatu, populiariausiu Kinijos mokslinės fantastikos rašytoju Liu Cixinu. Ši knyga – pirmoji serijos, pavadinimu „Žemės praeities atminimui“, dalis.
Knyga aktuali ne tik mokslinės fantastikos fanams. Be daugybės apdovanojimų Vakarų kultūroje, autorius pelnė ir tokių asmenybių kaip Marko Zuckerbergo ir Baracko Obamos simpatijas.
Kinijoje vyksta Kultūrinė revoliucija. Tuo metu slaptasis karinis dalinys ieško nežemiškų civilizacijų ir siunčia signalus į kosmosą. Mirštančios planetos gyventojai pagauna signalą ir ruošiasi atakuoti Žemę. O Žemėje formuojasi įvairių grupuočių – vienos jų ketina kovoti su galimais užkariautojais, o kitos ruošiasi sutikti ateivius svetingai ir padėti jiems pakeisti senąjį pasaulį nauju. Neregėto užmojo ir įžvalgumo šiuolaikinės mokslinės fantastikos šedevras.
Vasarą pasirodys ir amerikiečių autoriaus Jeffo VanderMeerio trilogijos „Pietinio pakraščio“ antroji dalis „Santaka“ (vertė A. Stanaitytė-Karsokienė).
Imperijos galas
Liberalių pažiūrų žurnalistas, karo korespondentas, rusų rašytojas Michailas Zygaris knygoje „Imperija turi mirti“ (vertė D. Saukaitytė) atkuria svaiginantį ryškių Rusijos imperijos XX a. pr. įvykių ir spalvingų asmenybių kaleidoskopą.
Knygoje kalbama ne tik apie pačias 1917 m. spalio perversmo-revoliucijos išvakares, bet ir apie 1905–1907 m. neramumus Rusijos imperijoje. Istoriniai įvykiai priežastine seka atkuriami remiantis tuometinių veikėjų laiškais, memuarais ir biografijomis, taigi politinis ir socialinis peizažas istorinėje knygoje tapomas kaip ryškių portretų koliažas.
Nors personažų daugybė, skaitytojai tame margumyne nepasimeta. Jie su malonumu pasineria į žmogiškomis aistromis, svaiginančia sėkme, trapiais sandėriais ir niekingomis išdavystėmis kunkuliuojantį istorinių įvykių katilą, iš kurio, paveikta skurdo, priespaudos ir socialinių utopijų, išniro nauja socialinė ir politinė farmacija, pavadinta Sovietų Rusija, vėliau – SSRS.
Amerikos poezijos antologija
Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo sudaryta ir išleista antologija, apžvelgianti tik JAV autorius, atskleidžianti jų poetinį palikimą, poetikos mokyklas, poetinės kalbos turtingumą ir įvairovę, atskleidžianti naujus kontekstus Lietuvos skaitytojams. Šią ertmę užpildys poeto, eseisto Lauryno Katkaus sudaryta ir išvesta rinktinė, suteiksianti galimybę įvertinti kiekvieną eilėraštį platesniame kontekste, susipažinti su pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstais autoriais.
Numatoma antologijoje pristatyti šiuos kūrėjus: išpažintinės poezijos pradininką, vieną įtakingiausių 1950–1980-ųjų poetų Robertą Lowellą; moderniuoju Waltu Whitmanu vadinamą Galway Kinnellį; vieną iš „giliųjų vaizdų“ poetinės mokyklos įkūrėjų W. S. Merviną; absurdo ir siurrealizmo poetą, vieną žymiausių tarptautinį pripažinimą pelniusių kūrėjų Johną Ashbery; Niujorko poetų mokyklos lyderį Franką O’Hara; savo kartos žymiausią poetą Robertą Hassą; „Kalbos“ poetinės mokyklos lyderį Charlesą Bernsteiną; vaizdų poetę Rebeccą Seiferlę; dėmesį į poetinius istorijos tyrinėjimus atkreipusią kūrėją, naratyvinės poezijos autorę Ritą Dove; vieną įdomiausių jaunosios kartos kūrėjų Sama Wittą bei keturių išskirtinių poezijos rinktinių autorę, prozinių eilėraščių kūrėją Donną Stonecipher.
