2023-iaisiais, kurie Seimo nutarimu Lietuvoje buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, į Lietuvą iš Čikagos grįžo ir Klaipėdoje buvo iškilmingai perlaidoti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Budrio ir jo žmonos Reginos palaikų pelenai. KU, prisidėjęs prie valstybinių laidotuvių organizavimo, šiai progai parengė naują leidinį, kuris susitikimo su skaitytojais laukė iki 2024-ųjų: būtent šie metai yra paženklinti Jono Budrio sukakčių – gegužės 10 d. sukanka 135-eri metai nuo jo gimimo, o rugsėjo 1 d. – 60 metų nuo mirties.
Naują knygą, skirtą ne tik istorijos gurmanams, jos sudarytojas, KU istorikas dr. Vasilijus Safronovas vadina bandymu įgyvendinti paties J.Budrio sumanymą. „Klaipėdos prijungimą J.Budrys iki gyvenimo pabaigos laikė didžiausiu savo gyvenimo nuopelnu, parašė apie tai virtinę atsiminimų, bet tik dalis jų buvo skirti platesnei auditorijai. Gyvenimo saulėlydyje jis ketino papasakoti daugiau ir atviriau, bet to padaryti nebespėjo“,– leidinio anotacijoje rašo autorius.
Gausiai iliustruotoje 360 puslapių knygoje, kurią išleido KU leidykla, publikuojami visi šiandien žinomi J.Budrio atsiminimai, surinkti iš mažai kam bežinomų publikacijų, archyvų, bibliotekų ir muziejų. Pasak leidinio sudarytojo, J.Budrys juose atsiskleidžia kaip talentingas pasakotojas, besidalijantis su skaitytojais gausybe mažai žinomų detalių.
Maža to, knyga skaitytojams į J.Budrio atsiminimus leis pažiūrėti kritiškai. Buvusio Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijos vado ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus pasakojimą knygoje papildo išsamūs dr. V.Safronovo įvadai ir komentarai, kuriose tikslinami faktai, pateikiama papildoma informacija ir atskleidžiama, kaip pats J.Budrys tapo pasakojimo apie Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos kūrėju.
Atliktą darbą recenzavęs Vilniaus universiteto istorikas dr. Kęstutis Kilinskas teigia, kad dar viena proginė KU knyga „suteikia skaitytojui intelektualinę piligrimystę ne tik po Klaipėdos kraštą, jo prijungimo istorijos dienas, tačiau ir atskleidžia J.Budrio individualios atminties perspektyvą, santykį su atmenamais įvykiais, jų kaitą, pastangas pasakojimą skleisti bei perduoti, išsamiai pristato iki šiol menkai žinomą jo asmeninės ir šeimos biografijos vingius. <…> Knygoje pateikta medžiaga puikiai subalansuota ir mokslo profesionalams, ir plačiam tautos bei valstybės istorija besidominčių asmenų ratui“, – autoriaus pastangas perteikti Jono Budrio pasakojimą ir suteikti jam kontekstą vertina dr. K.Kilinskas.
TIK FAKTAI:
• Jonas Budrys (1889–1964), kuris iki 1923 m. buvo žinomas Jono Polovinsko pavarde, didžiąją gyvenimo dalį dirbo Lietuvos valstybei: 1921–1923 m. vadovavo šalies kontržvalgybai, 1923–1925 m. atstovavo Lietuvai Klaipėdos krašte, 1928 m. perėjo į konsulinę tarnybą, pirma dirbdamas Karaliaučiuje, o nuo 1936 m. iki mirties – generaliniu konsulu Niujorke.
• 1922–1923 m. jis buvo vienas iš svarbiausių žmonių, parengusių ir įgyvendinusių Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją: vadovavo Ypatingo paskyrimo rinktinei, vėliau Klaipėdos krašto savanorių armijai.
• Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos istorikų vertinamas kaip esminis valstybės istorijos įvykis, ilgainiui leidęs pasiekti šalies ekonominės nepriklausomybės.
• Jono ir Reginos Budrių pelenai 2023 m. rugsėjį buvo atgabenti į Lietuvą, pasitikti bei pagerbti Vilniuje ir Kaune, galiausiai jie atgulė Klaipėdoje, buvusiose miesto kapinėse prie paminklo 1923 m. Klaipėdos įvykių dalyviams.
