Publicisto Vidmanto Valiušaičio kalbintas svečias pasakojo, kad tatuiruoti vyrai, kuriuos dabar galime matyti Maskvos ar Sankt Peterburgo gatvėse, gali būti tapatinami su XIX amžiumi. Beje, tokie asmenys neretai net nežino, kad savo kūną puošia nusikaltėlių simboliais.
„Šioje knygoje kėliau dvi pagrindines temas. Pirmoji – kriminalinis pasaulis, kuris turi tamsią ir ilgalaikę istoriją. Pirmame trečdalyje knygos padariau istorinę šios temos apžvalgą – kaip atsirado gangsteriai ir jų subkultūra. O tai berašant atsirado ir antroji tema – santykiai tarp valstybės ir to pogrindinio pasaulio“, – pasakojo M.Galeotti.
Sandėris su organizuotu nusikalstamumu
Pasak knygų mugės svečio, dabar populiaru Rusiją vadinti mafijos valstybe, tačiau jam pačiam nepatinka tokia formuluotė: „Toks teiginys supaprastina tiesą ir nurodo, kad arba gangsteriai kontroliuoja Kremlių, arba Kremlius gangsterius. Aš mokslininkas, tokia mano duona – dalykus paversti sudėtingesniais, nei jei yra“, – šypsojosi knygos autorius.
M.Galeotti teigimu, tai, kas vyko visuomenėje, neišvengiamai turėjo įtakos ir tamsiojo pasaulio subkultūrai: „Kartais, kai valstybei nepavykdavo sureguliuoti gyvenimo, tuo pasinaudodavo gangsteriai. Pavyzdžiui, Josifas Stalinas pasinaudojo organizuotu nusikalstamumu, kad galėtų kontroliuoti gulago sistemą. Reiškiniai, kuriuos mes matome šiandien, yra tarpinis variantas.“
Jis pasakojo, kad organizuotas nusikalstamumas, toks, koks dabar yra Rusijoje, susiformavo praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią.
„Jis pasiūlė tokį susitarimą – jūs galite nusikalsti, policija jus bandys sugauti, bet aš jūsų nevadinsiu valstybės priešais ir nesielgsiu taip, kaip teisėtvarka. Tol, kol nepadarysite nieko, kas galėtų pakeisti valstybę, kelti jai iššūkius. Tokiu būdu Putinas sukūrė erdvę, kurioje galėjo veikti grupuotės“, – aiškino jis ir pateikė pavyzdį – dėl tokio susitarimo per Sočio olimpines žaidynes organizuotos grupuotės nebandė daryti nusikaltimų prieš svečius iš užsienio.
Pasak mugės svečio, tokia ir šios knygos esmė – atskleisti istorijas ir nusikaltimus, kalbėti apie valstybės ir nusikalstamo pasaulio santykius.
J.Stalino valdymo įtaka
M.Galeotti susitikimo su skaitytojais metu pasakojo, kad toks nusikalstamas pasaulis, kokį jis aprašo, yra XIX amžiaus produktas, gimęs Rusijos lūšnynuose.
„Po Rusijos revoliucijos susidarė daug galimybių nusikaltėliams. Buvo tokių, kurie tapo armijos karininkais, slaptosios policijos atstovais. Tačiau čia svarbiausias fenomenas – beteisiškumo kultūra“, – kalbėjo jis.
Mugės svečio teigimu, praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Rusiją valdė teroras, o J.Stalinas nusikaltėlius įtraukė į gulago sistemą, kad jie prižiūrėtų ir kontroliuotų kitus nusikaltėlius.
„Dėl šios priežasties nusikaltėlių pasaulyje įvyko didžiulis skilimas, kuris privedė net prie savotiško nusikaltėlių karo, nes iki tol jų vadinamas vagių kodeksas reikalavo, jog nusikaltėliai nedirbtų su valstybe. Būtent nuo J.Stalino valdymo pradžios atsirado tokia tendencija – nusikaltėliai galėjo susikalbėti su valstybe“, – kalbėjo M.Galeotti.
Kuo išsiskiria nusikaltėlių subkultūra?
Knygos „Vory: Rusijos supermafija“ autorius M.Galeotti lygino gangsterius – kuo jis panašūs ir kuo skiriasi?
„Nusikaltėliai iškreiptame veidrodyje atspindi savo subkultūrą. Italijos mafijos pagrindinis bruožas – šeima. Japonijos jakudzos vis dar vadovaujasi vadinamuoju garbės kodeksu, o Rusijos vagių subkultūra atspindi sąlygas, kuriomis ji susiformavo – paprasčiausia tai paaiškinti yra kalbant apie tatuiruotes“, – pasakojo svečias.
Pasak jo, japonų mafijos atstovai savo kūnus dengia tatuiruotėmis, tačiau ties kaklu ir plaštakomis vengia bet kokių ženklų. Taip elgiamasi dėl vienos priežasties – užsivilkus kostiumą tokie žmonės gali tapti paprastais visuomenės nariais, niekas net negali įtarti, kad jie yra nusikalstamo pasaulio atstovai, nes nemato jokių ženklų ant kūno. Tuo metu Rusijos nusikaltėlių subkultūra elgiasi kitaip.
„Jie tatuiruotes galėjo turėti bet kur – ant rankų, pirštų, veido ar kaktos. Jie norėjo, kad būtų matomi ir visi žinotų, kokiam pasauliui jie priklauso, kad visi jų bijotų, suprastų, kuo jie skiriasi nuo visų žmonių. Jei visi nusikaltėliai norėjo įsilieti į visuomenes, tai Rusijoje priešingai – išsiskirti“, – aiškino M.Galeotti.
Mirštanti subkultūra
Tačiau ši Rusijos subkultūra, pasak knygos autoriaus, jau miršta. Jei dar nespėjo numirti. Nepaisant to, kad dar yra žmonių, kurie save vadina „vory“.
„Senoji vagių subkultūra turėjo griežtas taisykles. Jiems buvo drąsu sėstis į kalėjimą, būtent tikri vory turėdavo atlikti bausmę. Vadovautasi taisykle, kad geriau mirti, nei pažeisti duotą žodį, pasirodyti silpnam. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius ši subkultūra stingsta“, – pasakojo M.Galeotti.
Vietoje šios subkultūros ateina nauja – verslininkai, vadinamieji autoritetai. Jie išsiskiria tuo, kad nenori sėdėti kalėjimuose, žodis ir garbė jiems nieko nereiškia.
„Anksčiau buvo aišku, ką kiekviena tatuiruotė reiškia, o šie naujieji subkultūros atstovai nesitatuiruoja tatuiruočių matomose vietose, nes nenori būti atpažintais“, – kalbėjo svečias ir pridūrė, kad dabar žmonės net nežinodami patys skolinasi šios subkultūros detales – tatuiruotes.
„Prieš dvejus metus buvau viename garsiame Maskvos bare. Žmogus, su kuriuo kalbėjausi, ant rankos buvo išsitatuiravęs vorą. Šis ženklas subkultūroje reiškia, kad jis yra kišenvagis. Aš jo paklausiau, ar jis žino šios tatuiruotės prasmę. Jis to nežino, o tiesiog sakė, kad tai gražu“, – prisiminė M.Galeotti.
Pasak jo, tai pavyzdys, kad Rusijos nusikaltėlių subkultūra praranda savo unikalumą, ji tampa panaši su likusio pasaulio organizuotu nusikalstamumu.