1990 metais pasirodęs pirmasis Hailji romanas „Kelias į lenktynių žiedą“ sukėlė didelį šumulį Pietų Korėjos literatūroje. Interviu 15min.lt metu autorius sakė, kad nori parašyti dar bent 10 knygų. „Nes gyvenime neturiu daugiau ką veikti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako autorius.
Išties, 1955 metais gimęs rašytojas iš Pietų Korėjos yra labai produktyvus autorius, išleidęs daugiau nei 10 romanų, parašęs literatūros istorijos veikalą, 2 eilėraščių rinkinius, kino scenarijų. Jis taip pat kuria apsakymus ir dramas. Du Halji romanai yra ekranizuoti, o pagal vieną sukurtas teatro spektaklis.
Kaip sako pats autorius, jo mūza turbūt buvo iš Lietuvos, nes 2009 metais Pietų Korėjoje išleisto romano veiksmas vyksta ne kur kitur, o Vilniuje, Užupio respublikoje. Lietuvos skaitytojus mistiškas, humoro nestokojantis romanas pasiekė 2012 metų pabaigoje.
Romane „Užupio respublika“ pasakojama apie korėjietį Halą, kuris atvyksta į VIlnių ieškoti mistinės ir paslaptingos Užupio respublikos, kuri garsėja savo tradicijomis. Šis Hailji kūrinys suteikia galimybę mums pažvelgti į save iš šalies – Pietų Korėjos rašytojo akimis.
 |
| Leidyklos nuotr./Knygos viršelis |
Pasak poeto ir rašytojo Hailji gero bičiulio Kornelijaus Platelio, tai romanas, kalbantis apie prarastus pasaulius, kurių nebeįmanoma susigrąžinti, apie praeitį, kurios pasekmių neįmanoma išvengti. Šis romanas žavi kitos kultūros žmogaus, staiga atvykusio į nežinomą šalį, tapomais mūsų amžininkų portretais.
„Jei aš būčiau jaunesnis ir gražesnis – vesčiau gražią moterį iš Užupio ir susilaukčiau daug vaikų“, – sako autorius, o patvirtindamas savo meilę šiam Vilniaus rajonui priduria, kad apie Užupį jis parašė ne tik romaną, bet ir scenarijų kino filmui.
– Esate daug kartų viešėjęs Lietuvoje. Kas jus atvedė į mūsų šalį?
– Lietuvoje viešėjau keturis kartus. Vilniaus knygų mugė bus jau penkta mano viešnagė šioje šalyje.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2000 metais. Tuomet čia aplankiau Lietuvoje apsistojusį savo draugą, amerikiečių poetą Kerry Keysą. Kitais metais buvau pakviestas į Vilniaus universitetą, kur dėsčiau paskaitą apie Korėjos literatūrą.
Paskutinį kartą Lietuvoje buvau 2003 metais. Tuomet Vilniuje pasilikau dviems mėnesiams – rašiau filmo „Užupio respublika“ scenarijų.
– Daug užsieniečių net nežino, kad tokia maža valstybė egzistuoja.
– Natūralu, kad daug užsieniečių nežino apie Lietuvą. Nuo jūsų šalies nepriklausomybės paskelbimo praėjo dar nedaug laiko. Lietuva – jauna valstybė.
Pavyzdžiui, aš prieš trisdešimt metų buvau sutikęs daug prancūzų, kurie tikėjo, kad Pietų Korėja yra šokolado pavadinimas.
– Ar turite artimų draugų Lietuvoje? Kokie jūsų santykiai su Lietuvos rašytojais?
– Lietuvoje turiu daug bičiulių. Artimai bendrauju su Kerry Keysu, Kornelijum Plateliu, Alvydu Šlepiku, Tomu Čepaičiu, Vladimiru Tarasovu, Joninase Antanase (matyt, turėjo omeny Antaną Jonyną - red.past.), Kęstučiu Kasparavičiumi.
Prieš dvylika metų A.Šlepikas vertė mano eilėraščius, o K.Platelis juos pristatė leidinyje „Literatūra ir menas“. O praėjusiais metais Seule leidžiamame poezijos žurnale aš pristačiau K.Platelio kūrybą. Taip pat rengiau jo poezijos skaitymus. Buvo nuostabu.
– Ar esate susipažinęs su lietuvių literatūra?
– Esu skaitęs tik kelis eilėraščius ir trumpus pasakojimus, kuriuos parašė Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda, Antanas Vienuolis ir Kazys Saja.
– Sigitas Parulskis yra labiausiai į užsienio kalbas verčiamas lietuvių rašytojas.
– Dar neskaičiau jo kūrybos, tačiau greitu metu planuoju perskaityti jo knygas.
– Kokius autorius ir knygas mėgstate?
– Šiuo metu dar kartą skaitau rašytojo Franzo Kafkos kūrinius.
– Kodėl savo knygos veiksmui pasirinkote Lietuvą? Kodėl Užupis?
– Nežinau. Galbūt mano mūza buvo lietuvė, gyvenanti Užupyje.
– Knygos pradžioje rašote, kad pagrindinis knygos veikėjas Halas, atvykęs į Lietuvą, susidūrė su kalbos barjeru – oro uosto apsaugos darbuotojai sunkiai kalbėjo angliškai. Ar per savo viešnages Lietuvoje esate susidūręs su panašiomis kalbos barjero problemomis?
– Knygos pradžioje prasideda mano kurtas grožinės literatūros pasakojimas. Aš manau, kad realybėje oro uosto apsaugos darbuotojai puikiai kalba angliškai. Bet kuriuo atveju, kiekvienoje šalyje, išskyrus Pietų Korėją, aš susiduriu su kalbos barjeru. Nes kiekvienoje šalyje anglų kalba turi savo dialektą ir visur aš turiu prisitaikyti.
Jei aš būčiau jaunesnis ir gražesnis – vesčiau gražią moterį iš Užupio ir susilaukčiau daug vaikų
Ar turėjau kalbos problemų Lietuvoje? Žinoma, aš visada susiduriu su šia problema, nes nemoku kalbėti lietuviškai, bet esu gerai žinomas dėl savo prastos anglų kalbos. Taigi, kiekvienoje šalyje, išskyrus Prancūziją, aš klausau akimis, o ne ausimis.
Man pasisekė, kad šį kartą per vizitą Lietuvoje turėsiu vertėją, tad galėsiu klausytis ausimis. Mano vertėjas Martynas yra labai geras.
– Minėjote, kad esate sukūręs scenarijų filmui apie Užupį. Kada šis filmas pasirodys kino teatruose? Tikimės, kad jį bus galima išvysti ir Lietuvoje.
– Aš labai tikiuosi, kad jis išvys dienos šviesą. Iš pradžių aš kūriau scenarijų filmui apie Užupį. Pats norėjau jį režisuoti. Tačiau buvo nesusipratimų, tad filmo scenarijų paverčiau romanu. Aš vis dar tikiuosi, kad pavyks sukurti nuostabų filmą apie Užupį.
– Kokie jūsų ateities planai – galbūt ketinate parašyte dar vieną knygą apie Lietuvą?
– Aš noriu parašyti dar bent 10 knygų, nes gyvenime neturiu ką daugiau veikti. Jei aš būčiau jaunesnis ir gražesnis – vesčiau gražią moterį iš Užupio ir susilaukčiau daug vaikų. Tačiau to padaryti negaliu.
O kalbant apie knygas, žinoma, kad norėčiau parašyti dar vieną knygą apie Lietuvą.
– O galbūt planuojate persikelti gyventi į Lietuvą?
– Tai yra įmanoma, tačiau Lietuvoje žiemą man yra per šalta.
******
Skaitykite specialų Vilniaus knygų mugei skirtą savatraščio „15min“ priedą.
Visas naujienas apie Vilniaus knygų mugę rasite paspaudę čia.
