Knyga „Menas ir pinigai“: kaip (ne)tapti kolekcininku Lietuvoje

Praėjusį penktadienį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, buvo pristatytas pirmasis lietuviškas gidas po meno rinkos pasaulį. Trijų menotyrininkų – „Vilniaus aukciono“ vadovės Simonos Makselienės, dailės kritikės Aistės Paulinos Virbickaitės bei meno rinkos eksperto Ernesto Parulskio – sudaryta knyga „Menas ir pinigai“ yra skirta visiems, norintiems suprasti, kaip XXI a. veikia meno rinka.
Knygos „Menas ir pinigai“ viršelis
Knygos „Menas ir pinigai“ viršelis / Leidyklos „Vaga“ nuotr.

Simona Makselienė teigė, jog vienas knygą įkvėpusių veiksnių buvo „Vilniaus aukciono“ sukaupta unikali informacija apie Lietuvos meno rinkos dinamiką. Tačiau vien šios medžiagos pateikimas veikiausiai būtų buvęs pernelyg sausas ir įdomus tik pažengusiems kolekcininkams, todėl buvo imtasi plačiau kalbėti apie antrinę meno rinką, kelti klausimus apie tai, kas yra kolekcionavimas ir kokia yra meno kūrinio vertė.

Peržiūrėjus 1000 vidurinės klasės nekilnojamojo turto skelbimų, tik 10-yje iš jų buvo galima išvysti kai ką panašaus į meno kūrinius.

Dėl šios priežasties, anot Aistės Paulinos Virbickaitės, knygos skaitytojas galėtų būti ir pradedantis kolekcininkas, ir tiesiog meno rinkos tendencijomis besidomintis entuziastas.

Paklaustas, ar Lietuvos meno rinka yra kuo nors išskirtinė, Ernestas Parulskis teigė, jog mūsų meno rinka yra lokali, o tokioms rinkoms būdingas konservatyvumas, atsispindintis ir pasiūloje.

Jam pritarė S.Makselienė, pabrėžusi stebėtinai lėtą rinkos augimą: „Užaugo nauja kolekcininkų karta, tačiau bendrame kontekste tai yra nedaug žmonių. Nėra kritinės masės; vidurinės klasės, kuri pirktų meną.“

Šį jos teiginį patvirtina ir E.Parulskio nupasakotas tyrimas, atliktas rengiant knygą – peržiūrėjus 1000 vidurinės klasės nekilnojamojo turto skelbimų, tik 10-yje iš jų buvo galima išvysti kažką panašaus į meno kūrinius. Lietuviams kol kas įdomesni dekoratyvinę funkciją turintys objektai – milžiniški židiniai ar veidrodžiai. Bet E.Parulskis juokavo, jog sienų vis dėlto daug ir potencialas jas užpildyti yra milžiniškas.

Tačiau kodėl apskritai verta imtis kolekcionavimo? E.Parulskis įvardija net kelias priežastis: tai socialinis svoris, estetinis pasitenkinimas, taupymas ir investicija.

Menotyrininkas sakė, jog pritrūkus kalbos su pašnekovu, visad galima imti kalbėti apie paveikslą – apie plyteles kalbėti sunkiau, nors tai irgi gera tema.

S.Makselienė pabrėžė, jog nors menas gali būti puiki investicija, šios retorikos negalima taikyti aklai – meno kūrinys gali ir nuvertėti. Tačiau svarbus meno rinkos variklis yra entuziazmas. Anot S.Makselienės, kolekcionavimas yra priklausomybė, tačiau tikriausiai viena žaviausių priklausomybių iš visų, kurias galima turėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų