Debiutinėje knygoje K.Sarnickas-Kastetas pasakoja apie kultinę roko grupę „Alkūninis velenas“, kuri leidžiasi į koncertinį turą po lietuvių bendruomenes Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šios knygos apžvalgą galite skaityti čia.
Neįprastu būdu atkeliavęs rankraštis
Kaip knygos pristatyme kalbėjo muzikos kritikė Emilija Visockaitė, po „Turnė̃“ pasirodymo socialinius tinklus užplūdo žinutės apie šios knygos humorą.
„Kartojosi ta pati citata: žvengiau iki ašarų. Bet aš toje knygoje išvydau ir daug liūdesio, nostalgijos. Galvoju, kad ši knyga naudinga – ji panaikina mitus apie roką. Kartu tai kelionė ne tik į koncertinį turą, bet ir kelionė į save“, – sakė ji.
Kalbant apie knygos suteikiamas emocijas, kūrinį išleidusios leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė prisiminė, kad šios K.Sarnicko-Kasteto debiutinės knygos rankraštis atkeliavo neįprastu būdu: „Kažkas atsiuntė rankraštį, paklausė, gal įdomu. Tai tą jausmą – žvengiau iki ašarų – aš buvau viena pirmųjų patyrusi“, – prisiminė leidėja.
Jai antrindamas K.Sarnickas-Kastetas sakė, kad jis tenorėjęs, kad kokia nors redaktorė paskaitytų jo rankraštį, bet staiga jis sulaukęs skambučio, kad rankraštis virs knyga.
Parašė greitai
Pats K.Sarnickas-Kastetas prisiminė, kad knygą parašęs gana greitai, tik nesupratęs parašyto teksto kokybės.
„Buvo gėda kam nors rodyti, tad pats stengiausi pasiekti tobulumą. Man parekomendavo kreiptis į Ūla, tad jai ir nusiunčiau rankraštį. Tas skepticizmas mane lydėjo nuo pat rašymo pradžios“, – pasakojo jis.
Kaip kalbėjo „Turnė̃“ autorius, vieną dieną jis pasakė žmonai, kad rašys knygą, o po kiek laiko jai pasiūlė paskaityti ištrauką, bet sulaukęs atsakymo, kad ji paskaitys tik tuomet, kai knyga bus parašyta.
„Bet jūs įsivaizduojate, kiek reikia laiko parašyti knygai?“, – retoriškai klausė jis.
Galiausiai knyga įgavo savo kontūrus, ir autorius ją perkėlė į skaityklę, kad knygą galėtų perskaityti jo žmona.
„Skaityklė savaitę gulėjo nejudinama. Vis klausiau žmonos, ar skaitė knygą, bet ji buvo vis dar neskaičiusi. O vieną vakarą, regis, žiūrėdamas futbolą išgirdau, kaip miegamajame ji skaitydama juokėsi. Tada ir supratau, kad knyga bus. Ryte ji baigė skaityti ir pasakė: ne Umberto Eco, bet buvo gerai“, – knygos rašymo užkulisiais dalijosi K.Sarnickas-Kastetas.
Jis pats prisipažino, kad knyga jam panašiausia į Jo Nesbø personažo Hario Hūlės ir Jacko Kerouaco knygos „Kelyje“ mišinį.
„Man sako, kad mano knyga primena Charlesą Bukowskį, bet aš nesu skaitęs jo kūrybos“, – sakė jis.
„Sex, Drugs, and Rock and Roll“
Knygoje, kaip sakė jos autorius, norėta pašiepti roko žvaigždžių gyvenimą, kurį mes įsivaizduojame visai kitaip ir kuris kartu yra apipintas įvairiais mitais. Regis, neatsitiktinai knygoje sutinkame ir daug alkoholio, keiksmažodžių.
„Personažų dialogus girdėjau galvoje, bet stengiausi vietomis keiksmažodžius iš jų ištrinti, stabdžiau save. Kartais galvojau, kad galbūt perlenkiu, bet kai paskaitai politikų ir verslininkų pokalbių išklotines, kaip jie viską derina, tai, regis, mano knygoje keiksmažodžių mažiau“, – šypsojosi K.Sarnickas-Kastetas.
K.Sarnickas-Kastetas prisiminė, kad knygą parašęs gana greitai, tik nesupratęs parašyto teksto kokybės.
Jis pasakojo, kad norėjo parašyti knygą, kurioje būtų iliustruota garsioji citata „Sex, Drugs, and Rock and Roll“.
„Bet kai parašiau knygą, pamačiau, kad trūksta pirmų dviejų dalykų“, – sakė jis.
Knygos autorius sulaukia ir pastabų, kad romane daug kalbama apie alkoholį. Tačiau, pasak jo, reikia paževlgti į tuos žmones, kurie išvyksta atostogauti į Turkiją, kur ilsisi su programa, kurioje „viskas įskaičiuota“.
„Kartą aš buvau taip išvykęs, turėjau skrandžio opą, tai, patikėkit, viską mačiau – mano personažai geria mažiau“, – ironiškai kalbėjo K.Sarnickas-Kastetas.
Nesijaučia esąs rašytojas
Po knygos pasirodymo, pasak K.Sarnicko-Kasteto, svarbiausia nesijausti į kokią nors rolę, visko nesureikšminti. Jis prisiminė, kad yra po koncertų namų grižęs troleibusu, nors galėjo važiuoti taksi ar limuzinu.
„Aš suprantu, kad dalis leidyboje besisukančių žmonių į žvelgia mane skeptiškai, bet aš nesijaučiu esąs rašytojas. Aš į rašytojus ir į rašymą žiūriu kaip į daiktą su šventa aura. Nesu viename lygyje su rašytojais, nebent su Aleksandru Makejevu“, – dėstė jis.
Knygoje taip pat netrūksta ir garsių pavardžių: čia minimas tas pats A.Makejevas, Džordana Butkutė, pašiepiamas ir K.Sarnickas-Kastetas. Ne apie visus juos knygoje atsiliepiama teigiamai. Paklaustas, ar jau sulaukė reakcijų iš šių žmonių, K.Sarnickas-Kastetas sakė, kad šiuos žmones apie tai dar prieš knygos pasirodymą buvo įspėjęs.
„Knygoje aš įdėjau tam tikro keršto žinomiems, kurie gyvenime yra nuskriaudę mane ar mano draugus, pašiepę mus. Savotiškai daviau jiems grąžos“, – dėstė jis ir prisipažino, kad dabar vis pajuokauja, kad jei kas nors jam nepatiks, tai aprašys antroje knygoje.
O kodėl knygoje minimas grupės pavadinimas yra „Alkūninis velenas“?
Knygos Autorius prisipažino, kad niekada niekam neketina to atskleisti, bet yra galimybė, kad kas nors tai atskleis – mat šios grupės pavadinimas yra nuoroda į jo gyvenime įvykusį svarbų dalyką.
Bet kas tai? K.Sarnickas-Kastetas laiko paslaptyje.
