Kaip pratarmėje rašo autorė, remiantis to meto spaudos duomenimis ir vėliau pasirodžiusiais prisiminimais, studijoje siekiama rekonstruoti viešnagės detales, aptarti atsiminimuose fiksuojamus faktus ir jų interpretacijas, analizuoti, kodėl lietuvių intelektualai taip sureikšmino šį apsilankymą, kaip jis buvo prisimenamas, kas pabrėžiama kaip svarbiausia. Kitaip sakant, ieškoti atsakymų, ką ši viešnagė kalba apie mūsų mąstymą bei vertybes.
Sartre’as buvo garsiausias, archetipinis XX amžiaus filosofas, antroje gyvenimo pusėje aktyviai įsitraukęs į politiką. Kokie iš tiesų buvo šios centrinės egzistencializmo figūros santykiai su TSRS ir komunistų partija? Juk, kaip rašo S. Daugirdaitė, jeigu Sartreʼas XX a. 6–7 dešimtmetyje nebūtų buvęs TSRS draugas, jis nebūtų užsukęs į Lietuvą, ir lietuvių rašytojai, intelektualai nebūtų patyrę vilties, kad Lietuva nėra užmiršta ir neįdomi imperijos dalis, akimirkų.
Su svečiais bendravę ir vėliau atsiminimus rašę lietuviai rašytojos, filosofės, feministės Beauvoir tarsi nepastebėjo.
Kaip teigia mokslininkė, sklaidant spaudą ir atsiminimus apie ypatingąją viešnagę, tapo akivaizdu, kad su svečiais bendravę ir vėliau atsiminimus rašę lietuviai rašytojos, filosofės, feministės Beauvoir tarsi nepastebėjo. Tad autorė ryžtasi į tiriamą medžiagą žvelgti „iš priešingos pusės“: amžininkų citatos daugiau kalba apie Sartreʼą, o autorės komentarai, ko gera, – apie Beauvoir. O juk kaip tik šios iškilios asmenybės prisiminimų knygoje „Viską apsvarsčius“ (Tout compte fait, 1972) yra epizodas apie kelionę į Lietuvą, aptariamas ir šioje studijoje.
Knygoje demaskuojamas sovietmečio spaudoje pasirodžiusių komentarų apie Jeano Paulio Sartre’o „žmoną“ formuojamas požiūris į moterį kaip į vyro palydovę, aptariami bendravimo per vertėjus niuansai, atskleidžiama susitikimo su žymiuoju filosofu įtaka Justinu Marcinkevičiui, aprašyta jo Dienoraštyje be datų, aptariamas Beauvoir ir Sartre’o viešnagės atšvaitas grožinėje literatūroje ir vaizduojamame mene.
Autorės žodžiais, „Lietuvos, okupuotos mažos šalies, intelektualams Simone de Beauvoir ir Jeano Paulio Sartre’o viešnagė teikė pasididžiavimo savimi ir vilties, kad mūsų kultūra gali būti įdomi kitiems. Žvelgiant iš pusės šimtmečio perspektyvos atrodo, kad tai ir yra didžiausia šio prancūzų intelektualų apsilankymo Lietuvoje 1965-ųjų vasarą prasmė.“
Knyga iliustruota autentiškomis nuotraukomis, to meto spaudos iliustracijomis, meno kūrinių reprodukcijomis (serijos dailininkas Tomas Mrazauskas).
Studija bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d., šeštadienį, 16 val., konferencijų salėje 5.5. Dalyvaus autorė, doc. Dainius Vaitiekūnas, knygos recenzentės doc. Ramutė Rachlevičiūtė ir prof. Nijolė Kašelionienė.