Taip gimė „Žiebtuvėliai anarchistai“ – unikali knyga, kurioje sugulė trys V.Papievio apysakos. Tiesa, leidinys nuo šiol pasieks ir platesnę auditoriją, nes jį pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu išleido neseniai įsikūrusi leidykla „Odilė“.
Knygų mugėje vykusį knygos „Žiebtuvėliai anarchistai“ pristatymą moderavęs rašytojas Liudvikas Jakimavičius atkreipė dėmesį, jog šioje knygoje vis atsikartoja bėgimo motyvas. Tačiau V.Papievis teigė, jog šiais savo tekstais ragina ne bėgti, o priešingai – sustoti.
„Mes ir taip per daug bėgame, gal per daug bijome savęs, prisikuriame problemų. Kartais reikia sustoti, įsižiūrėti, įsiklausyti ir galbūt mums kas nors atsivers – aš tas akimirkas vadinu atvertimis arba aukštosiomis mūsų gyvenimo akimirkomis. Man atrodo, kad čia ir yra mūsų buvimo prasmė, o ne bėgimas. Nors šiaip palakstyti kartais smagu“, – teigė rašytojas.
Leidyklos „Odilė“ vadovė Bartė Kuolytė džiaugėsi, jog autorius parodė pasitikėjimą ir patikėjo savo kūrinį debiutuojančiai leiduklai. „Į mano rankas buvo patekęs vienas iš penkiolikos pirmosios knygos egzempliorių – fantastiškai sukurta, labai graži knyga. Man ji padarė didelį įspūdį,“ – sakė B.Kuolytė, pabrėžusi, jog V.Papievis iš prigimties yra kurstytojas, visad skatinantis pradėti gyventi tokį gyvenimą, kokio nori – tai ir tapo postūmiu išleisti knygą.
L.Jakimavičius pristatydamas knygą teigė, jog pirmosios dvi jos apysakos buvo parašytos prieš romanus „Eiti“ ir „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, o trečioji – jau po jų išleidimo.
„Žiebtuvėliai“ užpildo labai svarbią spragą, kurią aš aptikau skaitydamas ir „Odilę“, ir „Eiti“ – jų personažas yra atėjęs tarytum iš niekur, mes nežinome jo priešistorės, jo socialinės aplinkos“, – sakė V.Jakimavičus, atkreipdamas dėmesį, jog „Žiebtuvėliuose“, kuriuose galima rasti ir nelaimingos meilės istoriją, V.Papievis pasirodo nuogesnis nei likusioje savo prozoje.
Lietuvių literatūros tyrinėtoja Violeta Kelertienė pristatymo metu teigė, jog tokio rašytojo kaip V.Papievis pasaulyje daugiau nėra, o gal ir negali būti. Ji atkreipė dėmesį, jog tarp jos draugų, gyvenančių JAV, didžiausią pasisekimą turėjo V.Papievio romanas „Ruduo provincijoje“.
„Odilė“ skinasi sunkesnį taka, Holivudo filmų sugadintas Vakarų skaitytojas nori staigių nuotykių, o čia gauna lyrišką, subjektyvų, lėtą pasakojimą, kuriame, rodos, nieko nevyksta. Iš tikrųjų vyksta, tik reikia pagauti tas subtilias natas. Lietuvoje galbūt toks skaitytojas lengviau pasiekiamas“, – sakė V.Kelertienė, pridūrusi, jog pirmosios dvi „Žiebtuvėlių“ apysakos jai pačiai buvo atradimas.
Prisiminus šių metų Knygų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“, V.Kelertienė teigė, jog, jos nuomone, tikrieji lietuviški ženklai, kaip kad Tomas Venclova ar Algirdas Julius Greimas, turi būti tarpkontinentiniai: „Kai Valdą išleis Pietų ar Šiaurės Amerikoj, jis irgi bus tarpkontinentinis, tuo tarpu kol kas jis lieka lietuviškam kontekste“.
Pats Valdas Papievis pristatymo metu sakė, jog rašo, nes daugiau nieko kito daryti nemoka, ir prisipažino, jog siužetai į galvą tikrai ateina labai sunkiai. Paklaustas apie būsimus kūrybinius planus, rašytojas panorėjo, kad jie liktų paslaptyje: „Pirmiausia reikia pabėgti nuo premijos ir šių dviejų knygų, „Žiebtuvėlių“ ir „Odilės“.
