Ilgą laiką mintis apie kalnuose gyvenančius trolius žmones gąsdino. Visų pirma dėl to, kad žmonės nedaug ką žinojo apie trolius ir jų gyvenimą. Remdamasis islandų liaudies pasakomis ir kai ką pridėdamas nuo savęs, autorius išsamiai aprašo trolių gyvenimo būdą, įpročius ir tradicijas.
Skaitytojui pateikiama daugybė netikėtų ir nežinomų faktų apie tai, kaip troliai atrodo, maitinasi ir gyvena. Perskaitę knygelę sužinome, kaip trolių žiniuonės savo olose gamina stebuklingus vaistus ir tepalus, prieš tai prisirinkusios įvairių žolelių, kerpių ir samanų, kaip troliai miega savo suktuose lizduose ir kodėl jiems nereikalingos lovos, kaip jie gamina papuošalus ir amuletus, kodėl didžiuojasi savo karpomis, ką valgo („Net mažiems troliukams nekyla problemų virškinant visą žuvį kartu su galva, pelekais, kaulais ir visu kitu“) ir daug kitų įdomybių apie trolių kasdienį gyvenimą.
Šiandien troliai veikiau žadina smalsumą, o ne baimę. Juk daugumas jų buvo tikri nakties mylėtojai, nepakenčiantys dienos šviesos, todėl apšviesti saulės virto akmenimis. „Visoje Islandijoje yra daugybė uolų ir didžiulių akmenų, ir kas žino, kiek iš jų kadaise buvo gyvų gyviausi troliai.“ Kaip matyti keliaujant po Islandiją, daugelis suakmenėjusių trolių stiebiasi į dangų tarsi įprastos samanomis apaugusios uolos. Autorius netgi prideda žemėlapį su visomis Islandijos vietovėmis, kuriose šiandien stūkso suakmenėję troliai.
Briano Pilkingtono vaizduotė neprilygstama: originalus knygelės tekstas ir itin išraiškingos iliustracijos padės įžengti į paslaptingą trolių, „šių ypatingų milžiniško dydžio antropoidų, kurie gana artimai giminiuojasi su žmonėmis – tavimi ir manimi“, pasaulį.