„Žmonės, kurie neprisimena savo praeities, yra pasmerkti ją kartoti“ – taip 1905 metais yra pasakęs amerikiečių filosofas ir rašytojas George’as Santayana. Šie prieš daugiau nei šimtmetį pasakyti išmintingi žodžiai tarsi ragina žmoniją mokytis iš istorijos, ieškoti įkvėpimo vertinguose dalykuose ir vengti praeities klaidų, kurios jau ne kartą baigėsi negailestingais karais, kruvinų valdžių ir režimų įsigalėjimu, baisiausiomis revoliucijomis.
Atsivertęs šią gausiai iliustruotą ir fundamentalią knygą skaitytojas ras įdomiai papasakotą pasaulio istoriją – nuo civilizacijos aušros, kai tolimieji žmonių protėviai iš Afrikos pasklido po visą pasaulį, iki pat mūsų dienų. Prieš akis prabėgs svarbiausi pasaulio istorijos laikotarpiai: senovės Egipto ir šumerų civilizacijos, actekų valstybės ir graikų polių iškilimas, XII–XIII a. Čingischano užkariavimai, 1066 m. Heistingso mūšis, 1789 m. Bastilijos šturmas, 1944 m. Normandijos operacija, 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolis, daugybė kitų dramatiškų įvykių, padariusių didžiulę įtaką ne tik atskirų valstybių, bet ir žemynų, ištisų epochų raidai.
Čia aprėpiama ne tik marga istorijos panorama, bet ir aptariamos idėjos, politiniai judėjimai, technologijos, neatpažįstamai pakeitusios mūsų planetos veidą. Kiekviena tema pateikiama su turinį papildančiomis iliustracijomis, nuotraukomis, schemomis, žemėlapiais. Knygoje gausu mažai žinomų faktų ir ne vieną nustebinsiančių įdomybių. Kiekvienas įvykis nagrinėjamas parodant jo vietą ir svarbą platesniame istorijos horizonte.
Didelė temų įvairovė – nuo pirmųjų dirbinių iš bronzos iki didžiųjų geografinių atradimų, nuo DNR struktūros ištyrimo, klimato kaitos iššūkių iki vakcinos nuo Covid-19 sukūrimo – parodo, kad istoriją sudaro ne vien didžios asmenybės, mūšiai, diplomatinės sutartys, bet ir plika akimi nematomi virusai. O įtakingiausių istorinių asmenybių – tokių kaip Aleksandras Makedonietis, Kleopatra, Martinas Lutheris, Abrahamas Lincolnas, Albertas Einsteinas – biografijos tik patvirtina, kad istorijos kelyje kiekvienas turime ir atliekame savo vaidmenį.
„Istorija. Nuo priešistorės iki šių dienų“ skirta visiems, trokštantiems pažinti ir suprasti. Skirtingi, tarpusavyje tarsi nesusiję įvykiai keliaujant knygos puslapiais susipina į vientisą žmonijos praeities ir dabarties audinį, iš kurio neišvengiamai gims ateitis.
Pasaulio istorija gali ir nustebinti, ir įkvėpti. Ji padeda rasti atsakymą į klausimą: kodėl šiandien gyvename būtent tokiame, o ne kitokiame pasaulyje?
Knygą iš anglų kalbos vertė Daiva Bičev, Ovidijus Stokys, Robertas Tubis
Siūlome knygos ištrauką.
Žaliosios technologijos
Industrializacijai, vartotojiškumui ir sparčiai gausėjantiems pasaulio gyventojams reikalingi didžiuliai kiekiai energijos ir išteklių, o tai sukelia spaudimą Žemės gamtinėms sistemoms. Žaliosios technologijos kuriamos tam, kad šį spaudimą sumažintume ir gyventume tvariau.
Sparčiai auganti pramonė, naujos medžiagos ir chemikalai, sukurti XX a., sukėlė precedento neturinčią oro, vandens ir dirvožemio taršą. Tačiau iki septintojo dešimtmečio šios problemos mažai kam rūpėjo. Daugelis istorikų šiuolaikinio aplinkosaugos judėjimo pradžią sieja su JAV biologės Rachelės Carson knyga „Tylusis pavasaris“ (žr. langelį). Savo knygoje Carson atskleidė insekticido dichlordifeniltrichloroetano (DDT), kuris naikino ne tik vabzdžius, bet ir gerokai sumažino kitų gyvūnų populiacijas, taip pat sukeldavo vėžį, poveikį.
Augantis susirūpinimas
Aplinkosaugos judėjimas išsiplėtė aštuntajame dešimtmetyje, kai politikai ir visuomenė sužinojo apie kitus neigiamus žmogaus veiklos padarinius planetai. Devintajame dešimtmetyje klimatologai perspėjo apie siaubingas visuotinio atšilimo pasekmes – Žemės paviršiaus temperatūros kilimą, kurį daugiausia nulėmė masinis miškų kirtimas, žemės ūkio ir pramonės į atmosferą išmetamos dujos, o labiausiai anglies dioksidas (CO2), išsiskiriantis į atmosferą deginant iškastinį kurą.
Išaugęs nerimas dėl klimato kaitos paskatino pereiti prie tvaresnio gyvenimo būdo. Daugelis šalių parengė teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti taršą ir įdiegti naujas švaresnes technologijas ir ekologiškesnius pramonės procesus. Įvairios kampanijos skatino žmones taupyti energiją, pavyzdžiui, išjungti šviesą ir šildymą, kai jų nereikia, pagerinti stogų ir sienų izoliaciją, kad būtų mažiau sueikvojama energijos jiems šildyti. Tradicines kaitrines lempas pakeitė kompaktiškos fluorescencinės ir LED (šviesos diodų) lempos, kurios tam pačiam šviesos kiekiui pagaminti naudoja 75–85 proc. mažiau elektros energijos. Plačiai paplito medžiagų perdirbimas, dėl ko mažiau eksploatuojama gamtos išteklių.
Saulės elektrinė
„Ivanpah“ saulės elektrinės Mohavių dykumoje (Kalifornija, JAV) gali aprūpinti elektros energija iki 140 000 namų ūkių.
Tūkstančiai reflektorių nukreipia Saulės spinduliuotę į kaitintuvų bokštus.
Vanduo bokštuose virsta itin aukštos temperatūros garais, kurie suka turbinas, o šios gamina elektros energiją.
Nauja karta
Tuo pačiu metu komunalinių paslaugų bendrovės ieškojo būdų, kaip gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui vėjo, Saulės ar biokuro. Kai kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai neišskiria CO2, o štai biokuras, kaip antai medžio skiedros, yra laikomas neutraliu anglies dioksidui, nes degdamas išskiria tiek CO2, kiek jo sugėrė, kol buvo gyvas medis.
Priklausomybė nuo iškastinio kuro vis dar mažinama per lėtai. 2008–2020 m. pasaulinės elektros energijos, pagamintos iš saulės fotovoltinių plokščių, kiekis padidėjo beveik 70 kartų – nuo 11,9 iki 821 teravatvalandės. Branduolinė energija taip pat išskiria mažai anglies dioksido į aplinką, tačiau ji neatsiejama nuo galimų katastrofų, per kurias į aplinką patenka dideli kiekiai radioaktyviųjų medžiagų, rizikos, be to, sudėtinga tvarkyti radioaktyviąsias atliekas.
Ekologiškesnės transporto priemonės
Transporto sektoriuje atsinaujinanti energija padarė nedidelį poveikį: beveik 91 proc. visų 2021 m. parduotų naujų automobilių buvo varomi benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Numatyta, kad kai kuriose šalyse draudimai ar ribojimai benzininėms transporto priemonėms įsigalios nuo 2035 ar 2040 m., o tai sukels tam tikrų pokyčių transporto srityje. Elektromobiliai turi akumuliatorių baterijas, kurios maitina jų ratus sukančią elektrinę pavarą. Jie yra paprastos konstrukcijos, efektyvesni už benzininius ir dyzelinius variklius, tiesiogiai neišskiria į aplinką CO2, tačiau didžiąją dalį elektros, reikalingos jų baterijoms įkrauti, vis tiek daugiausia pagamina iškastinį kurą deginančios elektrinės. Hibridinius automobilius varo ir mažas benzininis variklis, ir elektrinė pavaros sistema.
Vandenilio kuras – dar vienas perspektyvus pasirinkimas. Vandenilis, kuris degdamas virsta vandeniu, gali būti deginamas tiesiogiai variklyje arba kuro sekcijoje, kad gamintų elektros energiją varikliui varyti. Vandenilis išgaunamas iš vandens elektrolizės būdu, kuriam taip pat reikia energijos, tačiau ši energija gali būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių ir neteršti aplinkos anglies dioksidu. Prie žaliųjų technologijų priskiriamas ir anglies neutralumas – procesas, kai CO2, susidarantis deginant iškastinį kurą, pašalinamas iš atmosferos anglies absorbentais.
Vėjo galia
Vienas milžiniškų vėjo jėgainės menčių sūkis gali pagaminti pakankamai elektros energijos daugeliui namų ūkių. 2020 m. vėjo jėgainės pagamino septynis kartus daugiau elektros energijos nei 2008 metais.
Tvarus vystymasis
JK būstų kompleksas „Beddington Zero Energy Development“ perkelia tvarų gyvenimą į naują lygį: būstuose naudojama vietoje pagaminta elektros energija ir perdirbtas lietaus vanduo, o komplekso pastatai yra surinkti daugiausia iš perdirbtų medžiagų.
Veiksmingi hibridai
Hibridiniai elektriniai automobiliai naudoja benzininį arba dyzelinį variklį įkrauti akumuliatorių baterijai, todėl jie veiksmingesni už įprastus automobilius.
Tikėtina, kad iki 2050 m. pasaulyje bus 9 mlrd. gyventojų ir vis daugiau šalių taps pramoninės, todėl paskatos plėtoti tvarias ekologiškas technologijas ir toliau augs.
ŽALIOSIOS INICIATYVOS
Gamybos procesas taps ekologiškesnis, bus naudojama daugiau biologiškai skaidžių medžiagų ir perdirbama daugiau atliekų. Populiarės elektriniai arba vandeniliu varomi automobiliai, ypač kai bus įvestos nulinės taršos zonos kai kuriuose miestuose ir regionuose, kuriuose bus uždrausta deginti iškastinį kurą.
ŽALIOJI KARTA
Mokslininkai atlieka tyrimus, kuriais siekia saulės elementus (fotoenergetiką) padaryti veiksmingesnius ir pigesnius. Saulės baterijų plokštės ir lanksčiosios plėvelės, sumontuotos prie kelių, ant pastatų ir transporto priemonių stogų, padės sumažinti priklausomybę nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių. Naujos įmonės, kaip antai dykumų saulės jėgainės, itin aukštos vėjo jėgainės, potvynių ir atoslūgių užtvaros, gali dar labiau paskatinti žmones domėtis atsinaujinančia energija, o vandenilis gali tapti universalia energijos „valiuta“, aprūpinančia energija namus ir transporto priemones. Seniai puoselėjama viltis, kad branduolinė sintezė, viena iš branduolinės energijos formų, kuri sukelia mažiau problemų nei šiuo metu naudojamas branduolio dalijimasis, gali suteikti beveik neribotą energijos kiekį be šiltnamio efektą sukeliančių dujų.