Knygos autorius – Vilkaviškio krašto laikraščio „Santaka“ žurnalistas Andrius Grygelaitis. Knygos mecenatas – buvęs Seimo narys Kęstutis Smirnovas.
Leidinyje gausu buvusių įgulos kapitonų bei kitų narių atsiminimų, įdomių ir gal kiek netikėtų pasakojimų apie jūreivio kasdienybę, „Sūduvio“ svarbą, rašytus ir nerašytus papročius bei jausmą, patiriamą stovint ant laivo denio.
Priešmininis laivas „Sūduvis“ savotiškai davė pradžią būsimai mūsų šalies laivyno integracijai į NATO. Du dešimtmečius laivas buvo tarsi kelrodė žvaigždė kitiems šalies priešmininiams laivams: aktyviai dalyvavo įvairiose išminavimo operacijose – rasdavo ir sėkmingai jūros dugne sunaikindavo minas. „Sūduvyje“ tarnybą atliko ne viena dešimtis jūreivių, kurie vėliau darbus pratęsė kituose kariniuose laivuose.
Šiandien lietuviai sulaukia nemažai NATO partnerių padėkų už pasiektą profesionalumo lygį, tačiau vargu ar taip būtų, jei Lietuva nebūtų turėjusi „Sūduvio“.
Ne mažiau nei šalies istorijai „Sūduvis“ svarbus ir Vilkaviškiui. Būtent šis miestas 1999 m. buvo pasirinktas pagrindiniu laivo partneriu.
Audringą tų metų gruodį, siaučiant uraganui „Anatolijus“, į vėjuotą Klaipėdą vyko ir laivo krikštatėvio pareigas prisiėmė tuometinis Vilkaviškio rajono meras Jonas Mačys.
Vėliau su jūreiviais užsimezgusią gražią draugystę pratęsė kiti šio rajono vadovai: Algirdas Bagušinskas, Algimantas Antanas Greimas bei Algirdas Neiberka. Ilgametę nuoširdžią draugystę visuomet palaikė ir Karinių jūrų pajėgų admirolas, kuris nuolat vilkaviškiečius kviesdavo apsilankyti šventiniuose renginiuose Klaipėdoje. Daugeliui vilkaviškiečių glosto širdį faktas, kad „Sūduvio“ laivą puošia Vilkaviškio herbas.
Įprastai Lietuvoje tarnybą baigę laivai yra utilizuojami, tačiau tik ne „Sūduvis“. Jo indėlis į šalies jūreivystės istoriją yra per didelis, kad būtų galima lengva ranka išmontuoti laivą ir viską užmiršti.
Būtent dėl to „Sūduvis“ jau netrukus taps laivu muziejumi ir savo istoriją lankytojams pasakos tyvuliuodamas Klaipėdos Danės upėje.
