Šių metų šventėje apdovanosime vienuolikos nominacijų laureatus – „Auksinės lupos“ premija redaktorei (-iui) už viso gyvenimo darbą; Kęstučio Keblio premija literatūros kritikei (-ui); leidyklos „Audioteka“ premija „Metų balsas“ už geriausią audioknygos įskaitymą; leidyklos „Alma littera“ premija vertėjai (-ui) už išradingiausią vertimą; du apdovanojimai dizaineriams: Metų knygos dizainas bei Naujas požiūris – už neįprastus dizaino sprendimus; po vieną apdovanojimą leidyklai, knygos komandai už knygą kaip įvykį; dailininkei (-ui) už iliustracijas, dvi kintamos 2025 metų kategorijos: Metų reiškinys ir Knygos bičiulis / bičiulė.
Knygos apdovanojimuose visi nominantai bus apdovanoti atminimo ženkliuku, o laureatai – atminimo ženkliuku ir Knygos apdovanojimu: statulėle – vario knyga.
Šiemet savo knygas įvairioms nominacijoms siūlė ir pačios leidyklos: pateikta daugiau nei pusantro šimto knygų – romanų, poezijos rinktinių, knygų vaikams. Knygos kaip įvykio bei vertimo kategorijose komisija nusprendė išrinkti ir ilguosius sąrašus – leidybiniai metai buvo įspūdingi. Knygai kaip įvykiui buvo pateikta nemažai paskutinėmis metų dienomis pasirodžiusių knygų.
Ir nors daugelis jų – skaitytojų lauktos ir su džiaugsmu sutiktos, komisija nusprendė, jog įvykiais galime laikyti išbandytas ir patikrintas, atsiliepimų sulaukusias, rezonansines knygas, tad ne viena 2024 metų gruodį pasirodžiusi knyga buvo atidėta į kitų metų apdovanojimų sąrašus.
Kas šiemet įsiminė komisijų nariams?
Marius Burokas: „Man šiemet svarbiausia ir džiugiausia buvo tam tikros stiprėjančios ar jau įsitvirtinusios leidybos tendencijos. Visų pirma – verstinė poezija. Tai, kas 2022 metais buvo tik pirmosios kregždės, 2023 – tendencija, 2024 metais virto pilnaverčiu srautu. Šiame lauke pirmauja dvi leidyklos – „Baziliskas“ ir „Slinktys“. Džiugina „Kitų knygų“ atgaivinti ir sėkmingai gyvuojantys šiuolaikinės mokslinės fantastikos ir fantastikos klasikos vertimai. To labai trūko. Pernai išleisti net keli Franko Herberto „Kopos“ serijos tomai, pasirodė N.K.Jemisin, Ursulos K.Le Guin knygos.
Plečiasi lietuvių literatūros laukas: šnipų romanai, trileriai, netgi antiutopija ir fantastika (Vlado Rožėno „Katastrofa“). Tai rodo, kad lietuvių autoriai pakankamai pasitiki tiek savimi, tiek skaitytojais, o leidyklos netgi skatina autorius nerti į populiariosios literatūros vandenis. Kalbėdamas apie lietuvių literatūrą, pabrėžčiau dar ir prozoje išryškėjusį kaimo ir miesto permąstymą, mitologizavimą, savotišką naująjį magiškąjį realizmą – pvz., Ievos Dumbrytės ir Kotrynos Zylės nauji romanai. O taip pat stiprius debiutus tiek poezijoje (Austėja Jakas), tiek prozoje (Ieva Sokolovaitė).“
Giedrė Kazlauskaitė: „Gyvenimas 2024-aisiais, mano akimis, buvo neprastas. Išėjo daug puikių knygų, vertimų, negrožinės literatūros. Išskirčiau Tomo Petrulio, Jurgitos Jasponytės, Mindaugo Nastaravičius, Mindaugo Kvietkausko, Gyčio Norvilo, Aleksandros Kašubos, Kotrynos Zylės, Viktorijos Daujotytės, Donaldo Kajoko, Ievos Dumbrytės, Mykolo Saukos, Agnės Žagrakalytės knygas. Vilniuje įvyko tarptautinis literatūros kongresas, garsiai nuskambėjo Lietuvos sezonas Prancūzijoje.
Rašytojos Undinės Radzevičiūtės knygos „Grožio ir blogio biblioteka“ (prancūzų kalba – „La bibliotèque du beau et du mal“, vertė Margarita Barakauskaité-Le Borgne, išleido Vivianeʼos Hamy leidykla) vertimas pateko į prestižinės Prancūzijos Médicis premijos trumpąjį sąrašą. „Slinktys“ išleido gabių literatūros studentų parengtas Juozo Tysliavos ir Juozo Kėkšto eilėraščių rinktines. Knygų klubai patiria didžiausią pakilimą, dar niekada tokio nebuvo. Džiugina literatūros socialumas, įvairios raiškos formos.“
Dizaino komisijos nariai buvo iš skirtingų, nebūtinai tiesiogiai su knygų dizainu susijusių sričių. Žvilgsnio įvairovė praplėtė ir praturtino diskusijas vertinant daugiau kaip septyniasdešimt knygų. Komisijos nariai nesitarę atrinko knygas, kurios ir kažkuo erzino, ir kartu traukė. Tokiam fenomenui šiemet suteikta pagrindinė knygos dizaino nominacija.
Į kintamą nominaciją galėjo pretenduoti ir geometrinės figūros, kurių netrūko tarp ilguosiuose sąrašuose atrinktų knygų (Dariaus Žiūros „Diseris“, almanachas „Poezijos pavasaris 2024“, J.M.Bocheński „Kas yra autoritetas? Įvadas į autoriteto logiką“, Solvej Balle „Apie tūrio apskaičiavimą“), ir nauji knygų dizaino vardai „TWIN studio“, Eglė Kirlytė, Greta Ambrazaitė. Tačiau nuspręsta apdovanoti už neįprastus specifinio žanro dizaino sprendimus. Darbiniame etape ši nominacija vadinta „žanro perliuku“.
2023 metais startavusi „Audioteka LT“ premija už geriausią audioknygos įgarsinimą „Metų balsas“ 2024 metais sulaukė daug daugiau siūlymų, nes audioknygų rinka plečiasi ir atsiranda daugiau leidėjų. Iš viso pateikta keturiolika nominantų iš šešių leidyklų. Svarbu paminėti, jog šįkart komisija buvo sudaryta iš nepriklausomų nuo leidėjų narių. Komisijai teko nemažas ir daug laiko reikalaujantis darbas išklausyti visus keturiolika kūrinių ir išrinkti geriausiųjų septynetą, iš kurio, naudojant balų sistemą, teko sumažinti iki penketuko ir posėdžio metu diskutuojant išrinkti laureatą.
Komisijos narė, buvusi komisijoje ir pernai, Lina Girčytė-Juškė atkreipė dėmesį, kad šiemet sunkiau išrinkti laureatą, nes nėra labai išsiskiriančio atlikėjo. Dovydas Pancerovas taip pat paminėjo, kad nėra labai aiškaus lyderio, kuris užvaldytų nuo pirmų sekundžių. O štai Justinui Žilinskui lyderis labai aiškus ir neabejotinas. Balsai taip ir skrajojo nuo vieno prie kito, posėdžio metu virė aštrios diskusijos, ypač renkant laimėtoją iš po argumentuotai iškilusio geriausiųjų dvejeto. Įdomu tai, jog nors komisijos narių nuomonės skyrėsi, apdovanojimas skirtas, palyginti, vieningai, o komisijos nariai džiaugiasi rezultatu.
Pagal nominacijos pobūdį, nominantus vertino viena iš keturių komisijų. „Auksinės lupos“ premijos laureatę (-ą) iš pasiūlytų kandidatų rinko Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai vertėjai Stasė Gervienė, Laimantas Jonušys, Dalia Kižlienė; leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė ir leidyklos „Vaga“ vadovė Asta Mikelionytė-Čechovskienė.
Dizaino ir iliustracijos kategorijų nominantus ir laureatus rinko „Hands on Press“ komanda – grafikos dizainerės ir iliustratorės Inga Navickaitė-Drąsutė ir Gabrielė Gudaitytė; dizaino studijos „Taktika“ įkūrėjas ir dizaineris Nerijus Keblys; semiotikė, menotyros mokslų daktarė, Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė. Dizaino nominacijas koordinuoja ir Knygos apdovanojimų įvaizdį puoselėja dizainerės Jurga Želvytė ir Kotryna Šeibokaitė-Ša.
„Audioteka LT“ premijos „Metų balsas“ komisiją sudaro: LMTA vaidybos ir režisūros katedros docentė Jūratė Vilūnaitė; tinklaraštininkė, tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“ autorė Lina Girčytė-Juškė; aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė; žurnalistas, rašytojas Dovydas Pancerovas; teisininkas, rašytojas, bardas Justinas Žilinskas.
Kitus nominantus renka penkių narių komisija: poetas, vertėjas Marius Burokas; poetė Giedrė Kazlauskaitė; rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita; rašytoja Renata Šerelytė, rašytojas, scenaristas Alvydas Šlepikas.
Nuo sausio 17 dienos skelbsime kiekvienos kategorijos nominantus. Laureatai bus apdovanoti K.A.2.0.2.5. renginyje, kuris įvyks 2025 metų vasario 11 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.
