Renginyje dalyvausi menotyrininkė Laima Kreivytė teigia, jog ją šioje knygoje sužavėjo atrankos principas. Tačiau žurnalistas Karolis Vyšniauskas iškėlė klausimą – ar ši knyga, paliečianti feminizmo temą, nėra mados reikalas?
Knygą skaitytojams pristatė autorės, L.Kreivytė ir K.Vyšniauskas.
Feminizmas – mados reikalas?
Paklausta apie feminizmo populiarumą, E.Gasiulytė nesutrinka. Jos nuomone, feminizmas išties madinga tema, tačiau tai nėra bloga mada.
„Man atrodo, kad pagaliau demokratinės visuomenės subrendo, jog nebegali žiūrėti į deformuotą visuomenės paveikslą, sudarytą iš dviejų lyčių“, – teigė ji.
Laukiu trečios bangos, kai apskritai nebus reikalo minėti feminizmo.
Tuo metu M.Anušauskaitė: „Taip, trendas yra ir jis auga.“
Menininkė išskyrė tris domėjimosi feminizmu bangas: „Anksčiau moterų pasaulis buvo peteikiamas kokio nors žurnalo kampelyje, skirtame moterims. Dabartinė karta jaučia draivą ir imperatyvo prieskonį – visi turėtume žinoti ir lavintis <...>. Laukiu trečios bangos, kai apskritai nebus reikalo minėti feminizmo.“
Ar galima sužinoti ką nors naujo?
Kaip sakė L.Kreivytė, skaitant knygą aiškiai jautėsi, kad ją rašė feministė. Ji pateikia vienos parodos Niujorke pavyzdį. Joje pristatomos Egipto valdovės ne pabrėžiant jų „tironiškumą užgrobiant valdžią“, tačiau buvo kalbama apie jų įtaką. „Ilgą laiką [istorijoje] buvo kalbama, kad moterys valdovės – anomalija ir nelaimė.“
Ji taip pat atkreipė dėmesį į aiškų objekto įvardijimą. Tai – Lietuvos vizionierės.
E.Gasiulytė rašė apie moteris, kurių biografijas geriausiai pažino rengdama ekskursijas. Dėl šios priežasties ji stengėsi pabrėžti, kad čia ne „geriausiųjų sąrašas“, o įspūdžiografijos. Kaip teigė autorė, pagrindiniu kriterijumi tapo biografijos novatorių moterų, kurios kažką padarė pirmąjį kartą.
Nėra B.Radvilaitės?
Renginio metu K.Vyšniauskas iškėlė klausimą – kodėl knygoje nėra garsiosios B.Radvilaitės. „Apie ją yra pastraipa“, – ironizavo E.Gasiulytė.
Kaip teigė autorė, ji turi komplikuotą santykį ne su pačia istorine asmenybe, tačiau su mitu, kuris yra apie ją kuriamas: „Esu pasižadėjusi, kad kažkada parašysiu apie B.Radvilaitę ir jos seksualinę revoliuciją. Mano nuomone, tai, kad ji sau leido daug „nuotykių“, yra jos stiprybė Lietuvos istorijoje. Tačiau nelemti literatai padarė iš jos lietuvybės altoriaus kankinę. Tačiau jai politika nelabai rūpėjo. Asmeniškai ją įsivaizduoju kaip influencerę. Jeigu ji gyventų šiais laikais, tai ji eitų į visus aukštuomenės renginius ir į savo instagramą dėtų selfius, ir ikrų, kuriuos valgė, nuotraukas.“
Knygoje – ne tik lietuvės
Pristatymo metu E.Gasiulytė taip pat teigė: „Lietuva man tik erdvinis dalykas, kuris vienu metu atrodo vienaip ar kitaip. Nenorėjau rašyti – lietuvės vizionierės. Man buvo svarbu kalbėti apie asmenybes, kurios gimė kitur ir atvažiavo į Lietuvą arba atvirkščiai.“
Lietuvos ir pasaulio istorijos skirstymas autorei siejosi su mokyklos laikais. „Tarsi tarp šių dalykų nebūtų nieko naujo. Juk pasauliniai procesai veikia ir Lietuvoje“, – pasakojo ji.
