Knyga jau nuo pat pirmojo puslapio stebėtinai sklandi ir įdomi. Pagauna tiek tekstu, tiek siužetu. Tarsi besivyniojantis siūlų kamuolys, kuris rieda žemyn, šokčioja nuo vienos laiptų pakopos ant kitos ir atskleidžia vis daugiau ir daugiau paslapties. Patraukia, užkabina ir aš nevalingai pradedu tuo kamuoliu sekti, nes tampa smalsu, kur visa tai nuves.
Ir nors ant šios knygos viršelio taip pat puikuojasi užrašas „The New York Times bestseleris“, ji yra visiška prieš tai skaitytos knygos priešingybė. Atrodo, kad šiuo atveju toks užrašas – ir vietoje, ir laiku.
Skaitymas pagauna, knyga neatrodo dirbtina. Akcentai tikslūs, tinkamose vietose, o paslapties būtent tiek, kiek ir reikia. Pasakyti, kad knyga nenuvils, galima perskaičius vos dvidešimt-trisdešimt puslapių.
„Elektros artimiausiu metu nebus, tad ji užsidega porą žvakių ir žaizdre užkuria ugnį. Tada virš ugnies pakabina skardinę pupelių. Šaltu oru svarbu suvalgyti karštimo ir tai ne pirmas kartas, kai Robina gaminasi valgyti siaučiant pūgai. Kai skardinė liks tuščia, ji išplaus ją, išpjaustys dvi akis ir šypsenėlę ir panaudos kaip žvakidę. Nedideli namai pilni skardinių veidelių. Kai kurie linksmi, kai kurie liūdni. Kai kurie pikti.“
Dar smagu tai, kad ši knyga yra iš tų, kurios „išduria“ skaitytoją. Gerąja šių žodžių prasme. Sako, žiūrėk, ir rodo pirštu į krūtinę, o vos tik nuleidi žvilgsnį, šmaukšteli tau tuo pačiu pirštu per nosį. Pajunti sumišimą ir nuostaba. Ir tą jausmą, kad sužaista puikiai.
Pasakojimą lengva skaityti, čia daug polėkio, kuris įvilioja skaitytoją į spąstus, o tada juos su trenksmu užkerta. Ir dar – viskas labai vizualu, tarsi iš anksto būtų užprogramuota virsti ekranizacija.
Perskaičius knygą bei galvojant apie ją ir ieškant apžvalgai tinkamų citatų, kyla keistas jausmas, kad čia vis tik nemažai banalaus, šabloninio kalbėjimo ir pop-šešėlio, tačiau tai visiškai nebadė akių skaitymo metu, nes knyga pagavo savo įspūdžiu ir tiesiog nusinešė. Be klausimų, pasiūlymų ar tūpčiojimo aplink skaitytoją. Todėl rekomenduoju. Tiek trilerių mėgėjams, tiek tiems, kurie vakare niekaip neišsirenka kino filmo ir jau pradėjo galvoti, kad gal vietoje jo reikėtų paskaityti kokią nors knygą ?
„Tu dabar miegi, o aš savo papratimu būdrauju, rašau tau laišką, kurio niekada neperskaitysi. Šį kartą ant firminio viešbučio popieriaus. Šitai reikėtų vadinti ne septintųjų metų niežuliu, o pagiežos bėrimu. Tau būti atvira negaliu, bet sau nemeluosiu.“
Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: Rock Paper Scissors
Vertėja/Vertėjas: Gabrielė Virbickienė
Puslapiai: 306 psl.
Leidykla: BALTO leidybos namai
Metai: 2023 m.
(c) veikiantis
Ši apžvalga publikuota tinklaraštyje https://lentyna.wordpress.com/
