Chemija, biologija, fizika, o ant viršaus dar užpilta fantastikos (mokslinės fantastikos!) – šių sričių mėgėjams "Marsietis" bus tikras aukso amžius. Tuo tarpu mane skandina informacijos srautas ir į knygos pradžią tenka žiūrėti atsargiai, nežinau ko tikėtis toliau, kankina jausmas, kad nesu tikslinė auditorija ir visi faktai, formulės bei cheminės reakcijos tiesiog plaukia pro šalį nepasiekdamos mano ausų. Tačiau vis dar netikiu, kad viskas taip ir paliks (juk tai pasaulinis bestseleris!), todėl judu toliau tikėdamas šviesia ir laiminga ateitimi.
„Kiekvieną bulvę supjausčiau į keturias dalis taip, kad visose būtų mažiausiai po dvi akutes. Iš akučių ir išdygs daigai. Kelias valandas luktelėjęs, kad gabalėliai apdžiūtų, pasodinau juos kampe, palikdamas plačius tarpus. Geros kloties mažylės! Nuo jūsų priklauso mano gyvybė.“
Ir kai pradžia po truputį baigia išsikvėpti, siužetas tiesiog išsprogsta lygioje vietoje, žvilgsnis iš Marso į žemę sulaukia žvilgsnio atgal, t.y. iš žemės į Marsą. Ir skaitytojas tiesiog prikaustomas. „O dabar tai bus“ – murmu mintyse ir nuo šios vietos su knyga jau nesinori skirtis nė akimirkai.
„Kitos naujienos: staiga toptelėjo, kad NASA tikriausiai dėl manęs suviduriavo. Jie stebi mane per palydovus ir jau šešias dienas neregėjo išlindusio iš Būsto.“
Skaitydamas nuolat susiduriu su patikėjimu, kad tai, kas yra aprašoma, tikrai vyksta čia ir dabar. Ta kosminė realybė užgniaužia kvapą ir nepalieka vietos kitoms mintims. Kitaip tariant, tu patiki knyga, patiki tuo, kad tai iš tiesų vyksta „čia ir dabar“, ir atokvėpio akimirkomis nevalingai kreipi žvilgsnį į dangų, tikėdamasis jame pamatyti kažką tokio artimo (!).
Mokslinė fantastika ir inžinerija per visą knygą niekur nedingsta, tačiau ilgainiui skrandis jas pradeda puikiai virškinti. Ir tai, kas pradžioje atrodė verta atmetimo reakcijos, ilgainiui tave visiškai užvaldo. O tada jau netveri kailyje norėdamas sužinoti, kuo viskas baigsis. Tau nuoširdžiai įdomu, nes Markas Votnis tampa geriausiu tavo draugu. Kaip ir visų kitų žemiečių, stebinčių jo neįtikėtiną likimą ir istoriją kosmoso tolybėje.
„Tačiau fizikos dėsniai – nepermaldaujami šikniai, ir jie atkeršijo už papildomą svorį. Akumuliatoriai išsikrovė nuvažiavus vos 57 kilometrus.“
Perskaičius knygą iš karto norisi pažiūrėti ir pagal ją sukurtą kino filmą. Tiesiog jaučiu, kad jis negali būti mažiau paveikus ir jau dabar pradedu tikėtis įspūdingo reginio.
Reziumuojant, knyga tikrai labai gera. Alternatyvi realybė, sugebanti tapti tavo „čia ir dabar“, o tai nutinka tikrai toli gražu ne visada. Ramia sąžine šią knygą jau rekomendavau eilei žmonių ir puikiai suprantu, kodėl ji tokia mėgstama ir noriai virškinama. Nes Markas Votnis, vienas paliktas Marso planetoje, iš tiesų yra kiekvieno iš mūsų atspindys. Ir jo kova už išlikimą, sumanumas bei nenoras nuleisti rankas yra tai su kuo mes giliai viduje galime lengvai susitapatinti. O jeigu knygoje atrandame dalelę savęs (net jeigu nugrūstą kažkur į kosmoso užkaborius), tai Markas Votnis nuo tos akimirkos jau nebėra vienas. O apie tai juk ir visas mūsų gyvenimas .
Vertinimas: 9,5 / 10
Kita informacija:
Pavadinimas originalo kalba: The Martian
Vertėja/Vertėjas: Aistis Kelertas
Puslapiai: 416 psl.
Leidykla: BALTO leidybos namai
Metai: 2020 m.
(c) veikiantis
Šis tekstas publikuotas tinklaraštyje https://lentyna.wordpress.com/
