Skelbiame ištrauką iš knygos:
Visų žmonių centrinės nervų sistemos struktūra beveik tokia pati, todėl daugelį tų pačių dalykų išmokstame vienodai. Mus visus gali neraminti panašios problemos, tačiau ne visi galvojame vienodai. Tiesą sakant, kiekvienas mąsto šiek tiek kitaip, nei bet kuris kitas kada nors gyvenęs arba kada nors gyvensiantis žmogus. Kiekvienas yra unikalus kaip snaigė ar piršto atspaudas. Galbūt jums kilo klausimas, kodėl turėtumėte rūpintis tuo, kaip mąstote. Štai kodėl. Daugelis mūsų keliauja per gyvenimą susitaikydami su nedideliais kartais iškylančiais sunkumais, emociniais ir psichiniais apribojimais. Mes sakome: „Nemoku matematikos“ arba „Man niekada nesisekė sodininkystė.“ Tokios mintys gali trukdyti, jei dėl kokių nors priežasčių norėtumėte tapti geru matematiku ar sodininku.
O kas, jei viskas gerokai rimčiau?
Tarkime, negalite pasipriešinti kolegoms ar šeimos nariams. Kiekvienas turi sugebėti nubrėžti ir išsaugoti savo ribas. Taip susikuriame saugumo jausmą ir priverčiame kitus gerbti mūsų sprendimus. Kas, jei „tiesiog nesugebate nieko padaryti laiku“? Arba nepavyksta išlikti ramiam kalbant prieš auditoriją? Arba norėtumėte tapti sveikesnis, atsisakydamas žalingų įpročių ir ugdydamas geresnius? Arba jums būdingos kitos savybės, kurias norėtumėte pakeisti, bet niekaip nepavyksta? Esmė ta, kad mes visi galime būti tuo, kuo norime. Tačiau pragyvenę kelis dešimtmečius, daugelis tiesiog pasiduoda ir sutinka su tuo, kad „esame tokie, kokie esame, ir nieko čia nepakeisi“.
Netiesa! Dar visai neseniai niekas neturėjo tinkamų priemonių, leidžiančių keistis. Išsiaiškinę savo mąstymo modelius, galite išnarstyti savo mintis ir pakeisti senus nepageidaujamus įpročius. Galite pasirinkti naujus elgesio variantus tokiose situacijose, kuriose jaučiatės prastai. Jūs išlavinsite naujus įgūdžius, o šalia jūsų kitiems taps maloniau. Iš esmės galite perkurti save. Daugelis jaučia taip, kaip jaučiame orą: „Oi, kokia prasta diena... Oi, kaip mane sunervino... Ai, nežinau, šiandien prastokai jaučiuosi... Man tiesiog nesiseka.“ Visos frazės primena dieną, kai lietus užklumpa be skėčio, tiesa? Tokiu atveju jaučiatės aplinkybių, kurių negalite kontroliuoti, įkaitu, arba bandote susiimti ir kovoti iš paskutiniųjų. Galbūt sakote sau: „Neverkšlenk. Varyk iki galo.“ Tai sunkus kelias; jis primena bandymą atrakinti duris priešingu rakto galu. Paprastesnis būdas tai padaryti – pirmiausia suprasti, iš kur kyla šie jausmai.
Štai kaip kyla jausmai. Pirmiausia susiduriate su kokiu nors išoriniu dirgikliu. Pavyzdžiui, pirmas dalykas, su kuriuo susidūrėte pabudę šį rytą, buvo jūsų aš. Tą akimirką buvote tik jūs, tiesa? Bet tada ėmėte reaguoti į aplinką: švilpiantį arbatinuką, verkiantį vaiką, šunį, kurį reikia pavedžioti, televizoriaus garsą ir pan. Kad ir koks būtų jūsų pasaulis, jūs susidūrėte su dirgikliu, pasiekusiu smegenis. Vos jutimams patekus į smegenis, jie interpretuojami. Jūs priskiriate jiems reikšmę. Tai tikrai svarbu, nes viskas vyksta taip greitai, kad to net nesuvokiate. Įdomu tai, kad vos reikšmė priskiriama, jūs išgyvenate vienokias ar kitokias emocijas. Jūs susikuriate jausmą, susijusį su šia reikšme.
Galbūt galvojate: „Laukia prasta diena... Vėl bus kamščiai... Didelis užterštumas... Nekenčiu politikos... Ekonomika smunka... Baigiasi kava... Kodėl kas nors kitas negali išvesti to prakeikto šuns?“ Pažįstama? Arba galbūt, jei esate iš tų laimingųjų, kurių santuoka, kaip ir manoji, sėkminga, galvojate: „Labas rytas, brangioji. Kokie šiandienos planai?“ Kokia išvada? Jūsų galvoje vyksta vienokie ar kitokie dalykai.
Nepriklausomai nuo to, su kokiu dirgikliu susiduriate, priskiriate jam reikšmę, patiriate emociją, ir būtent ta emocija sukelia jūsų reakciją. Tai išgyvena daugelis žmonių. Kai imate suprasti, kad emocijas sukelia reikšmės, kurias suformuojate iš kokios nors minties ar išorinės informacijos, galite prie tos minties grįžti, ją „išpakuoti“ ir pakeisti. Būtent tada gebėjimas sulėtinti mintis leis efektyviau mąstyti ir pasirinkti tinkamesnes reakcijas.
Taigi nuo dirgiklio iki prasmės... nuo prasmės iki emocijos... nuo emocijos iki veiksmo. Visas ciklas vyksta tiesiog akimirksniu, milijonus kartų per dieną ir beveik visada mums neįsisąmoninant. Įsidėmėkite: sudėtingiausia tai, kad paprastai sąmoningai suvokiame tik pirmąjį dirgiklį ir emociją, o prasmės – ne. Pabandykite ištarti šiuos teiginius: „Jaučiuosi puikiai, kai būnu šalia tavęs“; „Jis mane įsiutino“; „Šis klientas sugadino man visą dieną.“ Nepaisant to, kaip šios emocijos išreiškiamos, tikroji mūsų jausmų priežastis – NE kitas asmuo. Tikroji jausmų priežastis yra prasmė, kurią priskiriame tam, kas atkreipė mūsų dėmesį.
