Psichologė Aušra Ševčenko sako, kad tokia pirmąja pagalba neretai gali tapti ir knygos, kurias rekomenduoja skaityti ne tik tėvams, bet ir ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams. Pasak jos, būtina suprasti, kad suaugusieji, kalbėdamiesi su vaikais ir mėgindami jiems padėti suprasti, kas vyksta, iš tiesų ir patys sau padeda geriau įsisąmoninti ir reflektuoti svarbias gyvenimo patirtis.
A. Ševčenko rekomenduoja tris leidyklos „Baltos lankos“ knygas, leidžiančias paliesti skirtingas, tačiau itin jautrias bei svarbias temas.
Romana Romanyšyn, Andrij Lesiv „Kaip Karas pakeitė Rondą“ (vertė Donata Rinkevičienė)
„Prasidėjus karui Ukrainoje teko konsultuoti tėvų, pastebėjusių, kad vaikams pasireiškė daug iki tol neturėtų baimių, nerimo ar net nervinių tikų. Juk karui nesvarbu – tu didelis ar mažas, karas paliečia visus. Tad, jei su vaikais nekalbėsime tiesiogiai, neatsakysime į jų užduodamus klausimus ir jiems suprantama kalba nepaaiškinsime, kas vyksta pasaulyje, kodėl aplink girdimi baisūs ir nepažįstami žodžiai karo tema ir kodėl aplink įsivyravo įtampa, išgąstis ir pasimetimas, vaikai savo nerimą parodys netiesiogiai, dažniausiai – per elgesį ar psichosomatinius sunkumus“, – sako psichologė.
Ukrainiečių autorių Romanos Romanyšyn ir Andrijaus Lesivo sukurta knyga „Kaip Karas pakeitė Rondą“ – tai knyga apie karą, parašyta vaikams suprantama kalba ir papuošta įstabiomis iliustracijomis.
„Nors ir atrodo, kad su vaikais tokiomis temomis diskutuoti nereikia, siekiant juos apsaugoti ir leidžiant kuo ilgiau džiaugtis nerūpestinga vaikyste, karo tema ir emocinis tonas paliečia net pačius mažiausius gyventojus. Net tada, kai karas vyksta ne mums, ne su mumis, bet mes kasdien gauname dozę naujienų, informacijos, emocijų. Ši knyga – puikus būdas pradėti šį nejaukų, bet itin svarbų pokalbį su savo vaiku. Jums į pagalbą ateis puikiai parinktos iliustracijos. Ir nepamirškite svarbiausios knygelės minties – šviesa ir gerumas TURI nugalėti!“ – įsitikinusi A. Ševčenko.
Audronė Kvietkutė „Rytės ratai“
Labai šilta ir jauki knygelė, kuri galbūt paskatins vaikus domėtis ir klausinėti apie įvairius sutrikimus, negalias.
„Ši knyga suteikia tobulą terpę pasikalbėti su savo vaikais apie toleranciją. Skaitydami knygą ir tyrinėdami iliustracijas (nuostabus iliustratorės darbas!) aptarkite, kad visi žmonės yra skirtingi, bet vienodai verti pagarbos ir meilės. Visgi visi mes turime daug daugiau panašumų negu skirtumų. Visi mes norime džiaugtis, draugauti, tyrinėti mus supantį pasaulį. Ir jokia negalia neturi tam trukdyti.
Tikėtina, kad ši knygelė paskatins vaikus domėtis ir klausinėti apie įvairius sutrikimus, negalias. Labai svarbu, kad suteiktumėte vaikams taip reikalingus atsakymus, o jei ko nežinote, informacijos paieškoti galite ir kartu. Be to, atsakydami į vaikų klausimus jūs jau formuojate vaiko požiūrį į ypatumų turinčius asmenis, tad jūsų pasirenkamas žodynas ir emocinis tonas taip pat turi įtakos, todėl stenkitės išlikti pagarbūs ir nediskriminuojantys. Knyga aktualiausia vaikams, kurie susiduria su socialinėmis situacijomis, tad tiek darželinukas, tiek pradinukas ras, ko iš knygelės galima pasimokyti ir ką pritaikyti patiems kylančiose situacijose.“
Alan Durant, Debi Gliori „Širdyje mylėsiu visada“ (vertė Dalius Norkūnas)
Itin jautri knygutė apie mirtį, gedulą bei susitaikymą. Labai paprastai, šiltai, ramiai ir aiškiai kalbama apie sunkius dalykus – apie gedulą, skausmą ir liūdesį.
„Visiems anksčiau ar vėliau tenka išgyventi netektį, praradimą. Labai svarbu neužgniaužti tų jausmų savyje. Leisti sau gedėti, liūdėti. Vaikams tai ypač svarbu. Mes patys galime sąmoningai bandyti blokuoti nemalonias mintis ir jausmus. Vaikai to padaryti negali, nemoka, neturi tam įgūdžių. Vaikai supranta, kad trūksta, kad nebėra, kad tuščia, liūdna, kad nutiko kažkas baisaus. Ir jeigu apie tą siaubą šeimoje nekalbama, bandoma blokuoti – vaikas neturi galimybių gedėti. Jam lieka tik baimė, tuštuma, nesupratimas. Gali atrodyti, kad vengdami kalbėti apie mirtį su vaikais mes bandome juos apsaugoti. Jie per maži, jie nesupras, nereikia jų gąsdinti ir liūdinti. Jie supras. Gal nemokės savo jausmų išreikšti žodžiais, bet supras ir jaus. Ir didesnę baimę bei liūdesį kels būtent nekalbėjimas.
Knygelė – labai šviesi ir viltinga. Juk bus geriau. Praradimas nedings, kaip nedings ir mylimas žmogus ar augintinis. Jie visada bus širdyje, prisiminimuose. Prisiminkite tai. Ir būkite. Leiskite sau ir savo vaikams gedėti. Saugokite prisiminimus – šviesius. Ir bus geriau“, – sako psichologė A. Ševčenko.
