Dešimt metų kartu su Prezidente dirbusi ir iš arti daug svarbių įvykių stebėjusi knygos autorė atskleidžia, kas pastarąjį dešimtmetį vyko mūsų valstybėje, kas yra grybauskaitiška politinė kultūra, kokios prezidentės asmeninės vertybės ir nuostatos suteikė Lietuvai svorio daugiau, nei leidžia mūsų šalies dydis ir kokių patarimų Europos lyderiai kreipdavosi į D.Grybauskaitę.
„Dirbdami su D. Grybauskaite niekada nežinodavome, kaip pasisuks įvykiai, todėl jokie pasiruošti juodraščiai ir scenarijai, išankstiniai planai negelbėdavo, turėdavome būti pasiruošę improvizuoti“, – knygoje rašo D. Ulbinaitė. Apie vieną tokių improvizacijų kviečiame skaityti knygos „Nustokim krūpčiot“ ištrauką.
***
Būta ir gyvybei pavojingų improvizacijų. Prezidentė, pažįstanti Rytų šalių mentalitetą ir Briuselio biurokratiją, savaime tapo Ukrainos ir Europos Sąjungos tarpininke. 2012 m. gegužės 11 d. važiavome į Charkovo ligoninę lankyti nuteistos buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko. Ukrainos kalėjimų administracija leidimus davė Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, JAV ambasadoriui Ukrainoje Johnui Tefftui, JAV valstybės sekretorės antrajam pavaduotojui Thomui O. Melia ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos tyrėjoms.
Prezidentė buvo pirmoji, kurią Ukraina įsileido. Į Charkovo centrinės klinikos, kur iš kalėjimo buvo atvežta badaujanti Julija Tymošenko, teritoriją niekas negalėjo patekti, visus kelius į ligoninę blokavo milicija. Tad žurnalistai laukė už tvoros, net Prezidentės asmeninė fotografė ir operatorius kažkodėl buvo nuvežti atgal į oro uostą. Fotoaparatą „muilinę“ turėjau aš – vieną savo, o kitą – Prezidentės patikėtoje rankinėje.
Prezidentę lydėjo du Vadovybės apsaugos departamento vyrai ir pačių ukrainiečių apsauga. Man, be Prezidentės rankinės, buvo patikėta ir gėlė Julijai. Gėlę iš „strioko“ pamiršau mašinoj, tačiau buvo leista grįžti jos paimti. Perėjom visi ilgu koridoriumi, o tada mums paliepė palikti asmeninius daiktus. „Zdies’ vsio majo“, – rodydama dvi rankines ant mano peties ir gėlę pasakė D. Grybauskaitė, ir mane su viskuo praleido, betgi mūsų asmens sargybinius atkirto ir paliko už durų koridoriaus gale. Tad į Tymošenko palatą nuėjome dviese – be jokios apsaugos.
Po kokių dvidešimties minučių pašnekesio pamaniau, kad jau gerai būtų nusifotografuoti, ir spragtelėjau keletą kadrų. Šalia tuoj pat išdygo kalėjimo prižiūrėtojas – toks žmogus kalnas, kaip iš rusiškų filmukų apie „bogatyrius“, – ir tiesia milžinišką ranką prie mano fotoaparato. Aš jį per stalą šast Prezidentei, ji pukšt – tiesiai į savo rankinę. Žmogus kalnas ranką tiesia į Prezidentę. „Tol’ko tronte menia – ja vam napomniu Vienskuju konvenciju“, – jau beveik karatė poza stovi Prezidentė.
Apsaugos nėra, muštis nemoku, kažin, ar apsiginčiau tvatydama rankine žmogui kalnui per galvą, – galvojau sau. Bet ir neprireikė – kalėjimo prižiūrėtoją sustabdė vienas Prezidentės sakinys ir žvilgsnis.
Dar didesnė sumaištis kilo išėjus iš ligoninės – Prezidentė staiga, užuot sėdusi į automobilį, pėsčiomis patraukė prie vartų, kur susirinkę pulkavosi žurnalistai ir protestuotojai. Mat prieš tai prasitariau palaikanti tiesioginį ryšį su Ukrainos žurnalistais, o jiems kaip tik sakoma, kad komentaro nebus ir jie galį važiuoti į oro uostą.
„Sakyk, kad būtų prie tvoros, aš ateisiu“, – pareiškė ji man.
Ukrainiečių apsauga tiesiog spauste užspaudė ją žiedu – negalėjau prakišti net diktofono. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Petras Vaitiekūnas porą nuotraukų padarė įsikabarojęs į berželį. Taip pasauliui buvo perduota ne tik informacija apie J. Tymošenko savijautą, bet ir ištransliuota ES pozicija Ukrainos atžvilgiu.
Prezidentė perspėjo, kad Europos pasitikėjimas senka, o europinė Ukrainos perspektyva vis labiau miglojasi. Galimybių pataisyti komplikuotą padėtį buvo, tačiau tik nuo pačių ukrainiečių priklausė, ar jomis pasinaudos, ar pasirinks suartėti su Europa ar izoliuotis. „Jaltos susitikimo boikotas gali peraugti į didelę ES šalių pasitikėjimo Ukraina krizę. Aš nenoriu leisti, kad taip atsitiktų, kad sniego gniūžtė taptų sniego lavina. Mes, nei ES, nei Ukraina, negalime leisti, kad ši krizė taptų kliūtimi Ukrainai pasirašyti Asociacijos sutartį“, – sakė D. Grybauskaitė prie ligoninės tvoros susirinkusiems žurnalistams. O Prezidentės rankinėn saugiai įmestu fotoaparatu padaryta nuotrauka apskriejo visą pasaulį. „Associated Press“ naujienų agentūros fotografas Lietuvoje Mindaugas Kulbis net vyno butelį Spaudos tarnybai už ją atsiuntė.
Tik susėdę į lėktuvą „Spartan“ visai atsitokėjome, kuo galėjo viskas baigtis likus kalėjime be jokios apsaugos.
„Kas ta „Vienskaja konvencija“, – atsargiai paklausiau jau pakeliui į Kijevą. „Ai, yra tokia apie diplomatų neliečiamumą...“ – atsakė man Prezidentė. Išties tai 1961 m. priimta Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių. Joje, be kita ko, įtvirtintos diplomatinės neliečiamybės nuostatos: kitų šalių vadovai, diplomatai negali būti tikrinami ar sulaikomi.
Vis dėlto didžiausią pamoką gavo vadovybės apsaugos vyrai, įpratę dirbti Europoje vakarietiškomis sąlygomis. „Improvizacija, vyrai! Tik improvizacija ir intuicija kai kuriomis aplinkybėmis gali išgelbėti. Pratybose visų situacijų nenumatysi“, – mostelėjo Prezidentė apsaugininkams, parsivežantiems Ukrainos pamoką, kaip medžiagą pratyboms ir analizei.
Tačiau Prezidentės pastangų, įdėtų dėl Ukrainos, sėkmė nevainikavo. Kad ir kaip jiedvi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir kitais Europos lyderiais stengėsi įtikinti Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kokie yra europietiškos laisvės ir demokratijos pranašumai, jo įsipareigojimai buvo kitokie. Istorine turėjusi tapti ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis, kaip planuota 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu nebuvo pasirašyta.
Kijeve prasidėjo Maidano revoliucija. Po kelių mėnesių Ukraina neteko Krymo. Šalis įstrigo Rusijos ir korumpuotų vietos oligarchų įtakų tinkluose. Nors ir baisėdamasi, kad vieni kariauja, o kiti vagia, Prezidentė visada palaikė ukrainiečius – ir tiesiogiai, ir tarptautiniuose renginiuose. Ukrainiečiai žurnalistai juokaudami net prašydavo „paskolinti“ jiems D. Grybauskaitę korupcijai ir karui suvaldyti, mat kartais atrodė, kad Lietuvai Ukraina rūpi labiau nei patiems ukrainiečiams. 2015 m. Prezidentei buvo įteiktas Ukrainos Metų žmogaus apdovanojimas. Ji pirmoji apsilankė Ukrainoje ir pasklidus žiniai, kad Kerčės sąsiauryje užgrobti ukrainiečių laivai. 2018 m. gruodžio 7 d. už nuolatinę paramą Ukrainos žmonėms Prezidentė iš Ukrainos parsivežė ne tik valstybinį, bet ir išskirtinį pilietinės visuomenės apdovanojimą.