F.Forsyth knyga „Šakalo diena“ jau seniai tapusi politinių trilerių klasika. Ir kiekvienas naujas jo romanas kritikų neišvengiamai lyginamas būtent su šia knyga. Bent jau mano asmenine nuomone, nei vienas kitas jo kūrinys savo įtampa, įtaigumu taip ir neprilygo šiam jį išgarsinusiam romanui (kurį, kaip sako pats autorius, parašė per 35 dienas).
Tačiau vienas dalykas, kurio negali atimti iš autoriaus ir kurį jis nuolat tobuloina – susikoncentravimas į detales, pastangos knygų siužetą pagrįsti tikrais faktais, gausybe tyrinėjimų. Todėl skaitydamas jo knygas visuomet jautiesi taip, tarsi ne viskas čia yra vien tik fikcija. F.Forsyth sako, kad rašo jis greitai, tačiau didžiąją kūrybinio darbo dalį užima būtent tyrinėjimai, duomenų analizės, kelionės į aprašomąsias vietas (kai kurios jų baigiasi ne taip ir sėkmingai, pavyzdžiui, rašydamas „Kobrą“ Afrikoje sugebėjo pasigauti kraujo infekciją, vėliau dėl to vos nereikėjo amputuoti kojos).
Rašytojas, buvęs Karališkųjų oro pajėgų pilotas, vėliau karo korespondentas, teigia puikiai suprantantis, kad šiais internetinės informacijos laikais skaitytojai nesunkiai gali daug ką patikrinti, ir jeigu pamatys, jog autorius juos mulkina, mes knygą į šoną. Kurti romanus taip, kad šie būtų kaip įmanoma arčiau realybės – toks F.Forsyth kūrybos devizas. Ir tai jam dažniausiai puikiai pavyksta.
Kurti romanus taip, kad šie būtų kaip įmanoma arčiau realybės – toks F.Forsyth kūrybos devizas
Lietuvių kalba jau yra išleistos kelios F.Forsyth knygos – „Šakalo diena“, „Karo šunys“, „Dosjė „Odessa“, „Afganas“. Visų jų pasakojimo stilius yra labai panašus, nors temos visiškai skiriasi. Šįkart F.Forsyth gilinasi į kovą su narkotikų karteliais ir amerikiečių bandymą įveikti Kolumbijos mafiją.
Knygos pradžia, kas nėra būdinga F.Forsyth, nėra labai įtikinama. JAV prezidentas, sužinojęs apie tai, kad nuo perdozavimo narkotikais mirė jo vienos darbuotojos giminaitis, pareikalauja jam suteikti ataskaitą apie kokainą – kas juo prekiauja, kokios apyvartos ir ar įmanoma suduoti narkotikų karteliams mirtiną smūgį. Paskelbti karą Kolumbijos mafijai ir skirti tam milijardus dolerių dėl štai šios priežasties? Šioje vietoje F.Forsyth faktinį įtikinamumą akivaizdžiai paaukojo dramatiškumo vardan.
Tačiau vėliau rašytojas viską pateikia taip, kad įtikina – smūgis Kolumbijos mafijai galėtų būti organizuojamas būtent taip. Jis rašo, kaip JAV rengiama didžiausia istorijoje antinarkotinė operacija. Jai vadovauti pakviečiamas buvęs CŽV darbuotojas Polas Devero, gavęs slapyvardį Kobra. Jam iškeliama užduotis – bet kokiomis priemonėmis, bet kokiomis sąnaudomis sustabdyti narkotikų plitimą. Kobra ima kruopščiai organizuoti visus būsimojo karo etapus – vienoje valstybėje perkami laivai, jie slapčia perdirbami kitoje šalyje, dėl pagalbos keliaujama į Didžiąją Britaniją, Afrikoje tiriami kontrabandininkų keliai, o Kolumbijoje ieškoma būdų įsiskverbti į vietos gaujas. F.Forsyth čia yra aukštumose, jis sugeba pateikti detalų vaizdą, kaip organizuojamas kokaino pervežimas iš Kolumbijos, kaip jis platinamas, kaip keičiasi jo kaina ir kokius pelnus gauna narkotikų baronai. Pats pasirengimo operacijai aprašymo būdas labai primena „Karo šunis“, tad tiems, kas mėgsta šią knygą, turėtų patikti ir pirmoji „Kobros“ pusė.
Antroje dalyje aprašoma pati operacija, ir šįkart jau daugiau malonumo pajaus veiksmo knygų mėgėjai, nes kova su narkotikų karteliais čia virsta tikru karu, ir lėtas tempas pagaliau keičiamas vis didėjančia įtampa.
Perskaičius knygą jausmas dvejopas. Ir vėl, kaip ir po daugelio F.Forsyth knygų, galima pagirti rašytoją už pastangas kurti autentišką, įtikinamą istoriją. Kai kurie personažai, akivaizdu, turi ir savo realius prototipus. Tačiau kiek erzina tai, kad autorius nededa didelių pastangų kurti gilesnius personažus – padalijimas į geriečius/ blogiečius yra akivaizdus kone iki stereotipinių detalių.
Na, o kalbant apie Kolumbijos kartelius ir amerikiečių karą su jais, – yra parašyta bent keletas puikių dokumentinių knygų, kurias galima skaityti kaip tikrus trilerius. Ir ten jau nieko (bent jau kaip teigia autoriai) nėra išgalvota. Apie Kali kartelio kopimą į nusikalstamo pasaulio viršūnes ir jo sunaikinimą galite perskaityti knygoje „At the Devil's Table“. Apie tai, kaip buvo sutriuškinta Pablo Escobaro grupuotė – „Killing Pablo“. „Fruit Palace“ – įdomus literatūrinis kokteilis, kuriame susilieja kelionės istorija ir kokaino industrijos aprašymas. „Death Beat: A Colombian Journalist's Life Inside the Cocaine Wars“ – stiprus žurnalistinis tyrimas apie Kolombijos kokaino kartelius. Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.
Rinksitės šią kriminalinės istorijos dokumentiką ar F.Forsyth karo su narkotikų karteliais rekonstrukciją? Matyt, pasirinkimas būtų lengvesnis, jeigu bent viena iš šių aukščiau paminėtų knygų būtų išversta lietuviškai. Labai tikiuosi, kad kada nors išvysime jas ir lietuvių kalba, o kol kas „Kobra“ tikrai yra neprastas būdas susipažinti su tuo sudėtingu ir, regis, niekada nelaimimu karu su Kolumbijos mafija.
