Knygos recenzija. Gary Shteyngarto „Sėkmės ežeras“ – ironijos ir sarkazmo Amerika

Knygą išleido BALTO leidybos namai, o į lietuvių kalbą vertė puikiai skaitytojams žinomas vertėjas, Šv.Jeronimo ir Metų vertėjo krėslo premijų laureatas Laimantas Jonušys.

Šio romano pasakojimas dėstomas keliais skirtingais keliais.

Baris. Jis – milijardierius, apribotos rizikos fono valdytojas, savo atsakomybėje nešantis per 2 mlrd. JAV dolerių aktyvų. Po šeimoje kilusio konflikto Baris susirenka prabangių laikrodžių kolekciją, kurią tiesiog dievina, ir iškeliauja ieškoti autobuso, kuriuo ketina vykti pas savo studijų laikų meilę.

Syma. Bario žmona. Indų kilmės amerikietė, baigusi prestižines teisės studijas. Ji lieka namie, kartu su auklėmis, kurios padeda prižiūrėti sūnų Šivą. Berniukui nustatytas autizmo sutrikimas, tad jam reikalinga speciali priežiūra.

Baris romane atskleidžiamas kaip sudužusių vilčių kamuojamas žmogus. Jis tikėjosi sukurti laimingą šeimą, turėti tris vaikus – tam piešė idilišką svajonę. Tačiau pirmasis vaikas, kai jam buvo nustatytas autizmas, iš esmės pakeitė šeimos gyvenimą ir patį Bario požiūrį į šeimą. Jis nežino kaip elgtis, sūnaus gerovei gerinti jis negali pinigų, tačiau jis pats tarsi meilę bando nusipirkti už amerikietiškus dolerius. Nors Syma buvo gražiausia ir protingiausia jo sutikta moterimi, bet jis įtiki, kad vienintelė jo išeitis bėgti nuo dabarties, kuri ne tokia, kokią jis piešė savo vaizduotėje. Tuo labiau, kad Obligacijų ir biržų komisija pradeda tyrimą dėl Bario fondo veiklos. Tad kur bėgti? Bėgti ten, kur studijų metais jautėsi saugiausias. Taip pigiu autobusu prasideda milijardieriaus kelionė per Ameriką.

Tuo metu Syma išgyvena kitus vidinius jausmus. Ją kamuoja vienatvės jausmas. Ji nori šilumos, supratimo. Nors ji jaučiasi finansiškai saugi ir neriboja savo įgeidžių, tačiau vienas ryškiausių jos norų Amerikoje – jaustis atradus savo vietą. Ją ypač trikdo šalies prezidento rinkimų kampanija ir galimybė, kad D.Trumpas gali tapti prezidentu. Ji ir taip šioje šalyje išgyvena svetimumo jausmą, mat jos tėvai yra imigrantai ir ji pati kartais jaučiasi esanti ne savo vietoje, tačiau jai nemaloniau yra tai, kad šaliai gali vadovauti rasistiškai kalbantis verslininkas.

Gary Shteyngartas per šių dviejų veikėjų patirtis konstruoja ne tik jų šeimos dramą, tačiau ir piešia visos šalies, renkančios prezidentą, peizažą.

Čia atsiverčia net trijų amerikų vaizdai.

Vienoje, Bario, skaitytojas regį, šalį, kurioje milijardierius verslininkas bando atsikratyti savo tapatybės, tačiau tuo pačiu nori padaryti įspūdį aplinkiniams – savo išsilavinimui, sukauptu kapitalu, išskirtine banko mokėjimo kortele, kuri praktiškai neturi limito. Ir įspūdį padaryti šioje Bario Amerikoje nesunku, mat jis pats patenka tarp žmonių, kurie yra žemesnių finansinių pajamų. Tik čia jis išvysta, kad ne viskas už pinigus įsigyjama – yra daug vidinių žmogiškųjų turtų, kurie neturi nieko bendro su materialiais finansais.

Į akis krinta sarkastiškas, o vietomis ir kandžiai ironiškas autoriaus žvilgsnis į personažus ir jų asmenines amerikas.

Antroje Amerikoje matome šalį, kurią pažįsta Syma. Nors gyvenimas multikultūriniame Niujorke išoriškai neleidžia prarasti savo tapatybės, tačiau viduje yra gerokai didesni labirintai. Syma piešia tokią šalį, kuri kitataučiams nėra pati svetingiausia – o galbūt ji svetinga, tačiau viskas priklauso nuo pačio individo pasirinkimų?

Trečia Amerika – turtuolių Amerika. Romano autorius visgi pasakoja apie turtuolius, kurie vienas su kitu lyginasi savo sukauptu kapitalu – vyno butelio kaina, prabangesniu būstu, kuris vertas milijonų, ar tiesiog automobiliu. Kaip ši šalies žmonių dalis atranda savo vietą po saule? Čia vyrauja gana pragmatiškas požiūris – šalies likimas svarbus tiek, kiek tai susiję su asmeniniais tikslais. Tad nenuostabu, kad Gary Shteyngarto piešiamoje turtingųjų sluoksnio kasdienybėje esti nemažai dvilypiškumo ir išskaičiavimo kultūros, kuri engia moralines vertybes.

Į akis krinta sarkastiškas, o vietomis ir kandžiai ironiškas autoriaus žvilgsnis į personažus ir jų asmenines amerikas. Gary Shteyngartas nevengia pašiepti vidinių šeimos dramų ir išgyvenimų, asmeninę naudą ar pasipuikavimą prieš kitus iškelti kaip tikslą ar, pavyzdžiui, apie narkotikų prekeivius garsiai kalbėti kaip apie būsimus verslininkus ir didelio kapitalo valdytojus. Kiekviename iš personažų žingsnyje yra dalis sarkazmo, kuri yra neatsiejama nuo kasdienybės. Kiekviename šių veikėjo veiksme autorius randa ką pašiepti. Ir tai nėra koks nors dirbtinis noras įgelti. Priešingai – jis tarsi įprastas mūsų pačių vidinis balsas, kuris gana dažnai mums sako visai kitokius žodžius, nei mes tarime garsiai.

Ir šiame sarkastiškame pasakojime atsiskleidžia tokios temos kaip žmonių požiūris į autizmą, turto sukaupusių žmonių vidinės dilemos, šeimos vertybių ir tapatybės paieškos, pinigų galia, galiausiai – Amerika, vadinamoji svajonių šalis, kurioje savos svajonės siekia kiekvienas iš personažų.

Galbūt ši knyga padės išsklaidyti tam tikras visuomenėje atsiradusias klišes apie milijonierius ir milijardierius.

Man pačiam knygoje įstrigo Bario virsmas. Kaip šis personažas, leisdavęs sau daugiau nei didžioji šalies gyventojų, virsta žmogumi, kuris nedrąsiai, kiek save apgaudinėdamas, bet stengiasi grįžti ten, iš kur pabėgo. Kitaip tariant – kaip žmogus, bėgęs nuo atsakomybės, galiausiai atsigręžia ir pasitinka savo likimą. Nuo kurio, kad ir kaip norėtum, bet pasprukti nepavyks. Būtent šiame virsme, kuris rutuliojasi per visą pasakojimą, mes išvystame, kaip milijardierius gali tapti žmogumi, kuris siekia vertybių ir supratimo bei susipratimo. Žinoma, kitas klausimas, ar jo tikslas yra pasiekiamas apskritai.

Visgi tarp romano trikdžių negalėčiau neįvardinti teminio pertekliaus. Vietomis kūrinys atsiveria kaip aiškios krypties neturintis pasakojimas, kuriame prezidento rinkimų dramos persipina su Bario iššūkiais ar Symos apsisprendimo klausimais. Tad nėra sunku pamesti žvilgsnį, ką akyliausiai verčiant puslapius reikėtų sekti. Kita vertus, temų gausa pati diktuoja tokį pasakojimo stilių.

Gary Shteyngarto „Sėkmės ežeras“ – lengvas, laisvas, neįpareigojantis vasaros romanas. Jis patiks tiems skaitytojams, kurie nori pabėgti nuo gilesnes temas nagrinėjančios literatūros ir į rankas paimti knygą, kuri sarkastišku žvilgsniu žvelgia į šių dienų pasaulį. Bei, žinoma, šiame žvilgsnyje atrasti save.

Galbūt ši knyga padės išsklaidyti tam tikras visuomenėje atsiradusias klišes apie milijonierius ir milijardierius. O galbūt paaiškins, kodėl vertybės bus svarbesnės už materialumą.

Bario kelionė tampa ne tik šių iškeltų teiginių paieškos objektu. Bario kelionė yra kelionė per šių dienų net ne Ameriką. O pasaulį. Mūsų visų pasaulį.