Romanas pirmą kartą išleistas 2011 metais Nyderlanduose, o po trejų metų buvo išverstas į anglų kalbą. Skaičiuojama, kad „Vasarnamis su baseinu“ šiuo metu yra išverstas į trisdešimtį užsienio kalbų. Kuo pasaulio skaitytojus sužavėjo šis ciniškas Nyderlandų rašytojo pasakojimas?
Knygoje šeimos gydytojas Markas Šloseris dalijasi savo išgyventa istorija. Jis padarė klaidą, dėl kurios mirė vienas iš jo pacientų – garsus ir publikos mėgstamas aktorius Ralfas Majeris. Dėl šio įvykio Markui teks stoti prieš Medicinos drausmės komisiją, kuri, panašu, įvertinusi situaciją, gali būti jam negailestinga. Tačiau šeimos gydytojas gailestingas sau, mat Ralfo mirtis nebūtinai buvo nelaimingas atsitikimas ar Marko klaida. Gydytojas galėjo norėti Ralfo mirties. Šią šiurpą mintį paskatinti galėjo įtartini ir gašlūs garsiojo aktoriaus žvilgsniai į Marko žmoną Karolinę.
Galutinis Marko likimą lemsiantis sprendimas buvo priimtas po atostogų vasarnamyje, į kurį Marką su žmona ir dviem paauglėmis dukromis pailsėti pasikvietė Majerių šeima – tas pats Ralfas su žmona Judita. Po vieno nutikimo vasarnamyje viskas pasikeitė negrįžtamai. Tik ne pats Markas.
Pagrindinis romano personažas Markas kartu yra ir pasakotojas. Visas pasakojimas yra tarsi jo prisipažinimas, kurio metu jis ne kartą atvirai pasako, kad viskas galėjo nutikti kitaip, jei tik jis pats būtų pasirinkęs kitą kelią („Dabar jau neketinu teisintis. Padariau tai, ką padariau.“). Tačiau priimtų savo sprendimų jis nesigaili, tik teigia, kad jį nuolat aplanko mintys, kas būtų buvę, jei jis būtų žengęs kita kryptimi.
Markas iš pirmo žvilgsnio atrodo tipiškas šeimos gydytojas. Jis dėmesingas savo klientams, o šio dėmesio pakerėti jie tiesiog plūsta pas gydytoją konsultuotis. Marko darbo paslaptis paprasta – jis klientui skiria 20 minučių, nors diagnozę nustato vos per kelias pirmas minutes. Visą kitą laiką jis leidžia žmonėms kalbėti patiems ir apie save. Tuo pačiu jis atrodo atviras, o būtent to žmonės ir tikisi iš gydytojo - patarimų ir nuraminimo. Tačiau Markas iki galo neatsiveria. Jis išties nemėgsta žmonių, nekenčia jų kūnų, kuriuos jam tenka apžiūrinėti. Trumpiau tariant – jis niekina žmoniją, bet šias mintis pasilieka sau.
Romano veiksmo metu jis atskleidžia savo pasaulėžiūrą, kuri skaitytojui padeda lengviau suprasti, kodėl Markas priima vienus ar kitus sprendimus. Kita vertus, jis pats yra tobulas manipuliatorius, dažnai prisimindamas profesoriaus Herclio paskaitas, kuriose pateikiamos žinios apie žmonių biologinę ir psichologinę pusę, kas lemia vienus ar kitus jų gyvenimo pasirinkimus.
Ir tai yra viena iš priežasčių, kuri šį romaną išskiria iš kitų. Marko lūpomis dažniau kalba ne medikas, bet žmogus. Toks pats kaip mes visi. Jis atvirai reiškia savo nepakantumą. Ir jis elgiasi taip pat, kaip ir mes – dažnai galvoja viena, tačiau to žmonėms nepasako, o pasilieka sau, verčiau garsiai ištardamas naudingus, o ne norimus pasakyti žodžius. Šis romano pasakojimo aspektas įtraukia į savotišką pažintį ne tik su Marku, bet ir pačiu savimi. Mat bene kiekvienoje situacijoje, į kurią patenka pagrindinis romano veikėjas, skaitant tenka spėlioti ne tik kaip pasielgs Markas, bet kaip pasielgtų ir pats skaitytojas.
tik, kaip pasielgs būtent jis, bet kaip pasielgčiau aš pats. Ralfo mirtis nebūtinai buvo nelaimingas atsitikimas ar Marko klaida. Gydytojas galėjo norėti Ralfo mirties.
Knyga mus verčia iš naujo pažvelgti į seksualumą. Kas yra seksualu? Nuo kokio amžiaus žmogus gali būti laikomas seksualiu? Siužetas taip pat verčia pažvelgti į kitą, mums dažniau girdimą, seksualumo interpretavimą – grožį ir visuomenės teikiamą pirmenybę išvaizdai. Jei esi laikomas gražiu ir sėkmingu, ar tau galioja tokios pat visuomenės normos, kaip ir kitiems?
Tačiau esminis romano „Vasarnamis su baseinu“ klausimas: ar galima žmogų, kuris nori apginti savo šeimą, bet tuo pačiu lenda į kitos šeimos gyvenimą, išteisinti? Ar jo veiksmams galime pritarti? Kiek toli gali jis žengti, kad mūsų pasitikėjimo ir pateisinimo jis neprarastų?
Romanas išsiskiria savo siužetu, kuris lėtai įsibėgėjęs neleidžia atsikvėpti. Ir rodos, kai siužete viskas nusistovi ir skaitytojui leidžiama ramiai pasvarstyti, kur galėtų būti istorijos siūlo galas, H.Kochas subtiliai jį ištraukia iš rankų ir surezga naują mazgą. Neatsitiktinai leidinys „USA Today“ šį romaną vadina tiesiog „absoliučiai įtikimu“.
Knyga balansuoja tarp detektyvo ir psichologinių trilerio rėmų. Ji patiks tiems, kurie mėgsta ne tik įtemptą siužetą, klajones po žmogaus psichologiją, bet ir tiems, kurie mėgsta cinišką ir kandų humorą – būtent tokiu žvilgsniu Markas žvelgia į jį supantį pasaulį. Tai romanas, kurį 15min knygų apžvalgininkė Jurga Mandrijauskaitė savo apžvalgoje apibūdino labai taikliai: perskaitę, jūs niekada nebežiūrėsite į daktarus taip, kaip anksčiau.
Visgi jei dar kartą knygą reikėtų apibūdinti keliais žodžiais, sakyčiau, kad tai „kandus trileris apie kasdienybę, kuri egzistuoja mums ją ignoruojant“. Mes žinome, kad aplink vyksta daug šiurpių dalykų, bet dažnai tai nustumiame į šalį. H.Kochas mus verčia jų nepamiršti ir pažvelgti ne tik į mūsų aplinką, bet ir pačius save – kur yra riba tarp to, ką mes pateisiname, ir to, ką mes esame pasirengę nuteisti?
Tai yra antra autoriaus knyga lietuvių kalba. Pirmasis romanas „Vakarienė“ Lietuvoje buvo išleistas 2016 metais. Šio trilerio apžvalgą galite rasti čia.
Smagaus skaitymo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Knygos recenzija. S.Aleksijevič „Cinko berniukai“: pasakojimai apie prarastąją Afganistano karo kartą
