Tenka pripažinti, kad labai malonu, kuomet užsienio rašytojas ne tik giria mūsų šalį ir sako „Myliu Lietuvą“, bet apie ją parašo ir knygą. Kaip sako pats Hailji, kurio tikrasis vardas Rim Jong Joo, knyga „Užupio respublika“ iš pradžių buvo sukurta kaip scenarijus kino filmui, o tik vėliau virto romanu.
Romane pasakojama apie Halą, kuris atvykęs į Lietuvą ieško mistiškos savo tėvynės – Užupio respublikos. Ar tai tas pats Vilniaus mikrorajonas šalia Vilnelės? Halas tvirtina, kad ne. Atsivežęs šūsnį nuotraukų, tėvo ženkliuką, įrodantį, kad jis buvo Užupio respublikos ambasadorius tolimoje šalyje, dėžutę su tėvo pelenais – viską, kas yra artima, Halas nori surasti Užupio respubliką, kad joje galėtų ne tik palaidoti tėvo pelenus, bet ir gyventi. Priežastis labai paprasta – užupiečiai jaučia didelę nostalgiją tėvynei ir negali be jos gyventi.
Paslaptinga užupiečių kalba, įdomūs faktai apie Užupio respubliką ir Halo prisiminimai liudija, kad jo ieškoma respublika yra ne kažkoks Vilniaus mikrorajonas, o sena valstybė, kuri yra ne tik nepriklausoma, bet ir turinti savo prezidentą, tradicijas, kariuomenę.
Lietuvos sostinėje Halas sutinka žmonių, anksčiau gyvenusių Užupio respublikoje, bet dabar nežinančių, kur ji yra ir kaip galima ten sugrįžti. Mistiniai vaizdiniai yra sutinkami kone kiekviename knygos puslapyje. Jei skaitydami knygą apsidžiaugiate, kad viską suprantate, po dar vieno puslapio jūsų mintys būna sujauktos – naujos siužeto detalės išsklaido visas iliuzijas.
Rašytojas Hailji tikina, kad tai yra viena iš lengviausiai skaitomų jo knygų. Na, roamanas kiek primena japono Haruki Murakami trologiją „1Q84“. Šių kūrinių bendras bruožas – mistiškumas. Šalia realaus pasaulio egzistuoja ir mistinis, kuris kartais persipina su realybe. Kaip sako pats autorius, šiame romane pasakojama apie žmonių likimus, kurie cikliškai kartojasi.
Pietų Korėjoje romanas „Užupio respublika“ buvo išleistas 2009 metais. Vilniaus knygų mugėje viešėjęs rašytojas Hailji pasakojo, kad kai romanas buvo išleistas, korėjiečiai galvojo, kad knygos autorius yra kilęs iš Europos, nes kūrinys buvo labai egzotiškas. „Tik Užupio respublika korėjiečiams neskambėjo egzotiškai, nes visi romano pavadinimą vertė pažodžiui – „Taikos kosmoso respublika“. Tik vėliau romano gerbėjai sužinojo, kad tokia Užupio respublika iš tikrųjų egzistuoja ir yra Vilniuje“ – sakė jis.
 |
| Mažvydo Karaliaus/15min.lt nuotr./Rašytojas Hailji |
Hailji skaičiavo, kad Lietuvoje jis iš viso praleido 22 dienas, tad romanas ir sukurtas remiantis per šias dienas įgyta patirtimi mūsų šalyje. Romane galima susipažinti su Alvydu Šlepiku, Tomo Čepaičiu. „Negalėjau apie tave rašyti negražiai, nes tu esi išvertęs mano eilėraščių“, – knygos pristatyme apie A.Šlepiką juokavo korėjiečių rašytojas.
Visgi, keista, kad užsienio rašytojas taip susidomėjo Lietuva, jog net parašė romaną apie mažą Baltijos valstybę. Vilnių rašytojas vaizduoja labai realistiškai: su užsieniečius mėgstančiais apgaudinėti taksistais, prastai angliškai kalbančiais žmonėmis (nors Halui teko sutikti ir gerai gebančių kalbėti angliškai), gražiu ir klaidinančiu it labirintas sostinės senamiesčiu, tradiciniais lietuviškais gėrimais. Romane net galima sutikti mergaitę, kuri gatvėje pardavinėja gėles. O kaip teatro spektaklis, kuris aprašytas gana smulkiai? Rašytojas Hailji, regis, į knygą stengėsi sudėti viską, ką buvo patyręs pats, ar ką girdėjo apie Lietuvą.
Jei reikėtų keliais žodžiai apibūdinti romaną, pasakyčiau, kad tai viena mistiškiausių ir geriausių paskutiniu metu skaitytų mano knygų. Net perskaičius romaną reikia laiko susidėlioti mintims. Tai viena iš tų knygų, kurias skaitydamas pamiršti viską esant aplink. Tuo metu domina tik viena – ar Halas ras Užupio respubliką?
*****
Taip pat skaitykite interviu su rašytoju Hailji. Jį rasite paspaudę čia. O nebuvusieji Vilniaus knygų mugėje, paspaudę čia ras straipsnį iš knygos „Užupio respublika“ pristatymo.
