Romanas „Vegetarė“ praėjusiais metais gavo vieną prestižiškiausių literatūrinių apdovanojimų – „Man Booker“ tarptautinę premiją, kurią pasidalijo autorė Han Kang ir romano į anglų kalbą vertėja Deborah Smith. Po tokio apdovanojimo knygos susilaukia didelio pasaulio dėmesio – nenuostabu, kad toks likimas laukė ir „Vegetarė“.
Kaip po romano pasirodymo rašė „The Guardian“ knygos apžvalgą paskelbęs Danielius Hahnas, prieš keletą metų Londono knygų mugėje Pietų Korėja dalyvavo kaip garbės viešnia – buvo ieškoma Korėjos autorių, kurie būtų įdomūs anglakalbiams skaitytojams, tačiau po Han Kang romano „Vegetarė“ debiuto anglų kalba bus sunku rasti ką nors geriau.
Šią knygą savotiškai įvertino ir leidykla „Vaga“, kuri pernai po „Man Booker“ tarptautinės premijos laureato paskelbimo atskleidė, kad į lietuvių kalbą jau pradėtas versti Han Kang romanas. Visada džiugu, kai nauja, tarptautinių apdovanojimų sulaukusi ir pasaulio pripažinta literatūra greitai dienos šviesą išvysta ir lietuvių kalba. Beje, knygą vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, lietuvių skaitytojams pristatęs jau ne vieną vertimą iš korėjiečių kalbos. Pavyzdžiui, autoriaus Hailji kūriniai „Užupis“ ir „Parodymai“.
Han Kang romane pasakojama apie Jonghę – niekuo neišsiskiriančią moterį, žmoną, kuri vieną dieną nei iš šio, nei iš to ima ir pakeičia savo valgymo įpročius – atsisako mėsos patiekalų. Ne tik atsisako – lauk išmeta odinius batus, ją pradeda erzinti viskas, kas susiję su mėsa. Jos vyras kiek sutrinka, nes Jonghė taip ir nepaaiškina tikslios šių pokyčių priežasties.
Šių moters pokyčių nesupranta ir artimieji. Kita vertus, visa aplink Jonghę zujanti visuomenė to nesuvokia – vegetarizmas, kaip rašoma knygoje, Korėjoje yra sunkiai suprantamas, dažniausiai grindžiamas tik kaip medikų rekomenduojamas gyvenimo būdas sveikatos problemoms spręsti. Visgi Jonghės atvejis išskirtinis – ji mėsos nevalgo, nes, pasak jos, sapnuoja sapnus. Tenka pripažinti – labai keistus sapnus.
Knygos pasakojimas skaitytojui pateikiamas trimis skyriais – kiekvienas iš jų vaizduoja kitą istorijos kampą. Pirmoje pasakojimo dalyje kalbama apie Jonghės vegetarizmo pradžią. Čia daugiau gilinamasi į jos vyro sumišimą dėl žmonos pokyčių gyvenime. Pasakojimas atitinkamai perteikiamas vyro žvilgsniu.
Antroje dalyje istoriją pratęsia Jonghės sesers vyras – menininkas, kuris eina iš proto dėl ant Jonghės kūno esančios mongoliškos dėmės. Ši meninių tikslų turinti beprotybė verčia jį imtis pačių keisčiausių idėjų, pavyzdžiui, suartėti su pačia Jonghe. O paskutinėje knygos dalyje pasakojamą baigia Jonghės sesuo, kurios vyras Jonghę vertė meno objektu ir norėjo artimo ryšio su ja. Pastaroji dalis yra tarsi išvada, rodanti, kaip dėl vieno žingsnio gali pakrypti kelių žmonių likimai.
Įdomus Han Kang knygoje pateikiamas istorijos aspektas – nors romano veiksmas sukasi apie Jonghę ir jos gyvenimo pokyčius, tačiau jos pačios pasakojimas skaitytojui nėra pateikiamas. Išskyrus keletą sapnų aprašymų. O pastarieji alsuoja mistiškumu. Skaitant juos nesunku įsivaizduoti, kad rankose laikoma ne „Vegetarė“, o, pavyzdžiui, mistiškasis Haruki Murakami romanas „Avies medžioklė“.
Visas tris pasakojimo dalis jungia vienos šeimos drama – nuo vaikystės nuoskaudų, tėvo smurto, nusistovėjusių dabartinės Pietų Korėjos visuomenės normų iki skausmo, kurio neįmanoma pamiršti, ir noro išsilaisvinti. Tai istorija, kurioje vidiniai žmogaus gyvenimai ir ramybės paieškos, noras atsiriboti nuo skaudžių patirčių iš atsiminimų cunamiu grįžta į dabartį ir apverčia visų žmonių, kurie su tuo susiję, gyvenimus. Skaitant romaną, jo pasakojimo dalis nesunku pritaikyti mūsų kasdienybei – tai alegorija, per kurią galime žvelgti, regis, į bet kurią visuomenę ir jos narius.
Šią knygą 15min knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas išrinko geriausia balandžio mėnesio knyga. Tarp geriausių metų knygų šį romaną mini tokie leidiniai kaip „The New York Times“, „Time“, „Wall Street Journal“, „The Economist“, „The Huffington Post“. Ir sunku su tuo nesutikti.
Tai išskirtinis kūrinys ne tik savo pasakojimu, bet ir viršeliu, kuris dažnai, vertinant knygą, lieka antrame plane. „Vegetarės“ viršelis yra tarsi pats Han Kang pasakojimas – kas kartą į jį žvelgiant galima atrasti naujų, įdomių detalių. Viršelio dailininkas Tomas Darracottas puikiai perteikė romano nuotaiką – ribą tarp dviejų visuomenės pusių, kurios tarsi yra susiliejusius, tačiau drauge ir neturi jokio bendro sąlyčio taško.
Trumpai apibūdinti šį romaną galima taip: erotiška beprotybė. Tačiau surasti kelis sakinius, tuo labiau žodžius, nusakančius Han Kang „Vegetarę“, yra bergždžias reikalas – knyga savyje turi per daug veidų, kad būtų galima išskirti bent vieną jų. Tad nenuostabu, kad ir kiekvienas skaitytojas iš šio romano pasiims vis kitą pagrindinę idėją – susipažins su Pietų Korėjos kultūra, pažvelgs į vegetarizmą visuomenės akimis, susimąstys apie savo praeitį, ateities planus ir tikslus, o gal tiesiog liks šokiruotas ir svarstys apie dabartį. Ir tai tik dalis to, ką šis romanas gali dovanoti.
Knyga patiks tiems, kuriems įdomūs alegoriniai pasakojimai apie visuomenę, jos ydas, vidinius žmogaus išgyvenimus ir klystkelius. Drauge – tai gera proga susipažinti su Pietų Korėjos literatūra, kuri vis sparčiau populiarėja Vakaruose. Nereikia pamiršti ir mistikos elementų – mėgstantys paslapčių kupiną pasakojimą įtampą nuo pirmo iki paskutinio knygos puslapio čia tikrai ras.
Daugiau apie pačią Han Kang galite skaityti čia. Beje, jau paskelbtas naujausias trumpasis kasmetinės „Man Booker“ tarptautinės premijos sąrašas, kuriame – šešios knygos. Su jomis galite susipažinti čia. Reikia tikėtis, kad greitu metu bent kelias jų išvysime ir išverstas į lietuvių kalbą. Arba bent jau premiją nuskinsiančią knygą.
Smagaus skaitymo!
TAIP PAT SKAITYKITE: Knygos recenzija. Juliano Barneso „Laiko triukšmas“
