Tačiau būtent „nuostaba“, mano galva, yra tas žodis, kuris gerai atspindi ir romano veikėjų pasaulį, ir kūrinio skaitymo patirtį. Iš karto noriu pasakyti, kad nepaisant vietomis akivaizdžių fikcijos elementų, A.Patchett sugeba rašyti stebėtinai įtikrovindama, taip, kad patiki, įsitrauki – ir pasakojimais nepaleidžia iki pačios pabaigos.
O visuma – sudėtingas mokslininko kelias, kaltė, asketizmas, meilė ir nemeilė, draugystė, motinystė, etinės ir moralinės dilemos, amą gniaužiantis Amazonijos džiunglių pasaulis ir pirmykštės genties lakašių gyvenimo būdas, Anderso mirties intriga – susilydo į vientisą, darnų tekstinį monolitą – neperkraunant, nenukrypstant į nereikalingus ekskursus, bet pasakant labai daug.
O visuma – sudėtingas mokslininko kelias, kaltė, asketizmas, meilė ir nemeilė, draugystė, motinystė, etinės ir moralinės dilemos.
Vyksmo centre – „Vougelio“ farmacijos bendrovės mokslininkė – Marina Sing. Marina bene visą savo gyvenimą atidavė mokslui – iš pradžių studijavo mediciną ir rengėsi tapti „moterų daktare“. Po lemtinga tapusios klaidos veikėja nesugeba atleisti pati sau ir pasirenka mokslo tyrėjos kelią. Daktarė Svenson, buvusi Marinos ginekologinės praktikos vadovė, tą naktį turėjo kuruoti herojės darbą... Dabar ši žymi daktarė bendradarbiauja su „Vougeliu“ ir jau ilgus metus kuria sensacingą vaistą.
Tačiau specifinio būdo Svenson nelinkusi duoti farmacijos kampanijai detalių ataskaitų. Netikėtai į Amazoniją vaisto kūrimo progreso išsiųstas herojės kolega žūsta ir Marina sutinka keliauti dėl dviejų priežasčių – duoto pažado Anderso našlei Karenai ir „Vougelio“ vadovo pono Fokso spaudimo. Suausdama glaudų veikėjų tarpusavio tinklą, sukurdama savotiškas akistatas, santykių keliakampius, kaip jau minėjau, A.Patchett pasako labai daug dalykų. Marina ir daktaras Foksas – ne tik bendradarbiai, bet ir mylimieji.
Glausta komunikacija kelionės metu ir akistata pačiam Foksui atvykus į Amazoniją parodo tikrąjį jų santykių pobūdį – romantinius jausmus nustelbia Fokso dalykiškumas ir susirūpinimas vaisto kūrimu. Marinos ir Anderso duetas kvestionuoja trapią ribą tarp kolegiško ir intymaus santykio bei praradimo, tragedijos inspiruotą šio santykio poslinkį, net jei abu veikėjai supranta, kad jų nesieja romantinė meilė. Marina ir daktarė Svenson – su daugybe atspalvių einantis mokytojo ir mokinio bei dviejų moterų tarpusavio ryšys, autoriteto klausimas, pripažinimas, artimo tarpusavio ryšio steigimas.
Daktarė Svenson ir jos buvęs mokytojas garsus mokslininkas Rapas – vėlgi – autoriteto sudievinimas ir pasinaudojimas tuo autoritetu. Ribos, kada peržengiamas kolegiškas santykis, šiuo atveju – daktaro Rapo ir daktarės Svenson atsakomybės. Marina – Velykis – daktarė Svenson – motinystės instinktas ir moterų tarpusavio konkurencija, poreikis globoti, glausti, prisiliesti prie Kito sielos.
Per šiuos veikėjų santykių daugiakampius atsiskleidžia labai daug svarbių moralinių ir etinių klausimų. Daktarė Svenson nustato, kad lakašių genties moterų reprodukcinis amžius gerokai nusivėlinęs – nieko nuostabaus sutikti besilaukiančią į septyniasdešimtmetį įkopusią lakašę. Pasirodo, genties moterys kramto ypatingo medžio žievę. Savo kailiu šio medžio galią ryžtasi išbandyti ir gerokai ne pirmos jaunystės daktarė Svenson.
Kyla klausimas, kiek gali susitapatinti su savo ekspremimentu ir tyrimais, kada kyla pavojus įsitraukti per daug? Ar visi garsūs atradėjai privalo visu kūnu ir dvasia, visomis išgalėmis gyventi tame, ką kuria? Kokia kainą jie turi sumokėti? Be to – ar stipriai pavėlinti natūralų moteriai duotą reprodukcinį amžių yra vien tik pozityvus pasiekimas? Juk kūnas neišvengiamai sensta...
Kitas svarbus moralinis aspektas – tyrimams gausiai išnaudojami lakašiai – mokslininkai su mėgintuvėliais ir adatomis įsiveržė į natūralią jų buveinę – kiek žalos, o kiek naudos gali atnešti toks įskišimas? Kūrinio pabaiga labai stipriai skatina kvestionuoti ir rasinę, ir socialinę nelygybę – vienas žmogus išmainomas į kitą. Negalią turintis Amazonijos genties berniukas ir „baltasis žmogus“ – mokslininkas. Daktarės Svenson ir pono Fokso konfrontacija skatina mąstyti apie mokslininko laisvę, kūrybiškumą ir santykį su tyrimus finansuojančiomis korporacijomis? Mokslas, atradimai ir rėmai, taisyklės, atskaitomybės.
Ann Patchett „Nuostaba“. Leidykla: „Baltų lankų“ leidyba. Vertėjas: Mėta Žukaitė
