Tiesa, nors lietuvių kalba šio autoriaus knyga „Visas gyvenimas“ pasirodė anksčiau nei „Tabakininkas“, iš tiesų pastarasis romanas buvo parašytas anksčiau, tad kiek plačiau žvelgiant į R.Seethalerio kūrybą ir lyginant dvi jo knygas, išleistas lietuviškai, reikia nepamiršti šio fakto.
„Tabakininkas“ mus nukelia į 1937-ųjų Austriją, kone Antrojo pasaulinio karo išvakares. Septyniolikmetis Francas Huchelis palieka atokų kaimą ir keliasi į Vieną, kur apsistojęs pas seną motinos pažįstamą tampa tabakininko padėjėju. Darbas gana paprastas – reikia žinoti, ko nori klientai, ir skaityti. Visą dieną, visus išleidžiamus laikraščius. Toks turi būti tabakininkas – supratingas. Francas greitai perpranta šio amato subtilybes. Kol vieną dieną atsitiktinis tabakininko parduotuvėje įvykęs susitikimas pakeičiau jaunuolio gyvenimą – jis susipažįsta su garsiuoju psichoanalizės „tėvu“ Sigmundu Freudu. Arba – durnių gydytoju, kaip sakė to meto žmonės.
Pasitelkęs savo įžūlumą Francas imasi įgyvendinti tai, ką jam pataria naujasis draugas – ieškoti sau artimos sielos. Taip vaikinas įsimyli. O ieškodamas atsakymų į iškilusias meilės dilemas ir iššūkius, kreipiasi pagalbos būtent į S.Freudą. Pokalbiai apie meilę, seksualumą, laimę ir geras cigarų dūmas – tai pagrindinės jų draugystės sudedamosios dalys. Iki nacių įžengimo į Vieną. Tuomet tiek Francas, tiek S.Freudas turėjo rinktis: bėgti iš persekiojimų ir siaubo apimto nacių valdomo miesto ar pasilikti ir išlikti savimi, taip savo noru pasirašant sau nuosprendį.
Knygos skaitytoją pasakojimas perkelia į laiką, kai naciai pradeda savo žygį po Europą, kai prasideda bauginimais paremtas šalies valdymas, kai laisvą žodį pakeičia viena nuomonė, o bet koks išsišokimas virsta negrįžtama bausme. Tokioje aplinkoje retas išdrįsta garsiai kalbėti tai, ką galvoja ir neretai tyliai pritaria tam, dėl ko viduje užverda pyktis. Būtent tokioje pavojingoje aplinkoje Francas turi rinkis, kokiu keliu toliau jam žengti.
Romaną galima skirstyti į kelias dalis: Franco gyvenimą iki atvykimo į Vieną, iki pažinties su garsiuoju psichoanalitiku ir iki tabako parduotuvės vadovavimo pradžios. Visuose šiuose etapuose ryškus Franco vertybių pasirinkimas – jis išlieka tarsi sąžinė, kuria sekdamas skaitytojas pats yra priverstas įvertinti, kokiu keliu eitų jis pats.
Kitas romano akcentas – S.Freudo pasirodymas. Nors jo knygoje išties nėra daug, tačiau jo vaidmuo yra ryškus, nes tokia asmenybė išlikti nematoma tiesiog negali – net ir mažas jo pasirodymas gali nulemti kitų likimus. Man iškilo klausimų, ar tikrai šio žmogaus perkėlimas į knygos puslapius buvo reikalingas pačiai istorinei linijai. Tokį klausimą esu išgirdęs ir iš kitų knygą skaičiusių žmonių – koks S.Freudo tikslas šioje knygoje?
„Tabakininkas“ mus nukelia į 1937-ųjų Austriją, kone Antrojo pasaulinio karo išvakares.
Priėjau tik vieno atsakymo – jis suteikia svarumo jausmą. Nacių vykdomai bauginimo politikai, kuri verčia aukštyn kojom žmonių gyvenimus, ypač žydų, reikia žmogaus, kuris sustiprintų jausmą, kurį norima perteikti per knygos puslapius. Būtent likimo pasirinkimo kryžkelėje ir atsiduria literatūriniai herojai, o S.Freudo, kaip iškilios asmenybės, pasirodymas tarsi sustiprina jausmą, kad nuo gestapo negali apsisaugoti niekas.
„Tabakininkas“ – tai knyga, kuri patiks žmonėms, šioje skubančioje visuomenėje norintiems sustoti, atsikvėpti ir atidžiau pažvelgti į kasdienybę ir dalykus, kuriuos neretai nugrūdame į nepasiekiamas vidaus gelmes. Kartu šis romanas atveria kiek kitokį žvilgsnį į žmogiškumą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, žydų situaciją, nuotaikas to meto Austrijoje: pasakojimas leidžia į minėtą laikmetį pažvelgti įprastą gyvenimą einančio žmogaus akimis – tabakininko, kuris turi mažą parduotuvę ir tiesiog stengiasi išlikti nacių kuriamuose žiaurumuose.
Tačiau jei skaitėte anksčiau lietuvių kalba pasirodžiusį šio autoriaus romaną „Visas gyvenimas“, kuris taikėsi į prestižine vadinamą „Man Booker“ premiją, „Tabakininkas“ gali nuvilti. Mat knyga, demonstruojanti švarų R.Seethalerio stilių, kuriame nereikalingiems žodžiams ir sakiniams bei mintims vietos nėra, išties pulsuoja panašiomis idėjomis. Atsivertus romaną iš pradžių kilęs didelis susidomėjimas ir smalsumas gali sprogti kaip balionas, kai įpusėjus pasakojimą pajusite, kad galbūt kažką panašaus jau skaitėte.
Kaip minėjau, tai gali pajusti skaitytojai, kurie jau yra susipažinę su R.Seethalerio kūryba. Tačiau jei šią pažintį pradėsite nuo „Tabakininko“ ir keliausite toliau – išgyvensite daug malonių akimirkų, kurios vers jus iš naujo apsvarstyti savo pasaulėžiūrą, vertybes ir ateityje norimus pasiekti tikslus.
Nors lietuvių kalba šio autoriaus knyga „Visas gyvenimas“ pasirodė anksčiau nei „Tabakininkas“, iš tiesų pastarasis romanas buvo parašytas anksčiau.
Neatsitiktinai knygos apžvalgos pradžioje pabrėžiau, kad „Tabakininkas“ buvo parašytas anksčiau nei „Visas gyvenimas“. Nenuostabu, kad R.Seethaleris su šia knyga ieškojo savęs kaip rašytojo, savo pasakojimo būdo, savito stiliaus – tai romanas, kuris tapo dar vienu žingsniu arčiau tokio R.Seethalerio, kokį mes pažįstame ir matome dabar.
„Tabakininkas“ – paieškų ir virsmo knyga. Taip ją apibūdinčiau keliais žodžiais. Nes ji tapo ne tik paties romano autoriaus tobulėjimu ir virsmo įrankiu, tačiau ir šios istorijos herojus privertė keistis ir ieškoti savo tikrųjų „aš“ priimant ne pačius lengviausius sprendimus savo literatūriniame gyvenime.
Tikiu, kad šiuos pokyčius ir virsmą pajus ir patys skaitytojai.
Smagaus gyvenimo.
