Mažos tautos sindromas neišvengiamai skatina kapstytis po lietuviškąją R.Gary, kurio tikroji pavardė Roman Kacew, asmenybės pusę. Beje, rašytojas knygoje „Aušros pažadas“, kuri išleista 1960 metais, dalinasi gyvenimo Vilniuje pojūčiais. Tačiau ne ką mažiau įdomus bei spalvingas šio rašytojo tolimesnis likimas bei kūrybinis kelias, kurį jis gyveno dviejų kūrėjų asmenyse – kaip Romain Gary bei Emile Ajar. Tai – pirmasis autorius, kuris tokiu būdu gavo dvi Gonkūrų premijas.
Rašytojo kūryba neįsivaizduojama be juoko ir sarkazmo lašų, kurie padeda „išmėginti vertybių tikrumą“. Šios knygos pavadinimas yra aliuzija į Maksimo Gorkio išsakytą mintį apie liūdnuosius klounus. Čia atskleidžiamas nusivylimo pasaulis, nuo kurio norisi pabėgti. Kaip išsigelbėti nuo pasaulio, kuriame esi? Galbūt R. Gary parodys kryptį savo knygoje „Liūdnieji klounai“.
Pasak paties autoriaus, „aš lieku ištikimas siekiams, iš kurių šaipausi ir kuriuos koneveikiu savo knygose, kad aiškiau pajusčiau jų pastovumą ir tvirtybę“. Tokia R.Gary pozicija pateikiama knygos „Liūdnieji klounai“ įvadinėje dalyje, kurioje kreipiamasi į skaitytoją tarsi norint jį „paruošti“ knygai. Pati knyga yra aiškiai nukreipta į socialinę bei istorinę kritiką.
Siužeto linija yra pakankamai tolygi ir plaukianti, jos pasakojimo pagrindą sudaro du personažai – iš Holivudo atvykusi filmuotis į Europą aktorė Enė bei luošas kareivis Renjė, kurie vieną dieną atsitiktinai susitinka bare, o iš jo išeina kartu. Knygoje sudėtingų istorinių įvykių fone skleidžiasi jų meilės istorija, kuriai nelemta baigtis gerai.
Ši knyga išsiskiria itin poetišku stiliumi. Kas, mano manymu, kartais padeda tuomet, kai siužetinė linija pakęsta painiuose personažų pokalbiuose. „Mano balandėle – kaip šis žodis laukė tavęs! – niekas taip nemasina, kaip tavo lūpų skonis; gali ir galima gyventi nutolus nuo jų, tačiau tai – tremtis.“
Vienas svarbiausių knygos simbolių – karnavalas. Jis simbolizuoja pabėgimo nuo tikrovės, kurioje visada vyksta gyvenimo katastrofos, šventę. „Liūdnieji klounai“ išsiskiria ir savo kinematografiškumu – kiekvienas personažas yra itin tapybiškas ir raiškiai išsakytas. Taigi, skaitant knygą personažus galima ir tarsi išvysti prieš savo akis, o taip pat aiškiai jausti jų vidinius gyvenimus ir tarpusavio ryšius. Knyga turi stiprią psichologizavimo aurą.
Tai tikrai nėra knyga, skirta vieno karto skaitymui ir atidėjimui į šalį. Kiekvieną kartą ją skaitydamas pamatysi tai, ko anksčiau nematei. Tai kūrinys, skirtas tiems, kurie mėgsta visa jėga užgriūnantį turinį ir tiems, kurie mėgsta ieškoti.
