Knygą į lietuvių kalbą vertė Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas – vertėjas, lietuvių skaitytojams suteikęs galimybę susipažinti su ne vienu Pietų Korėjos literatūros kūriniu. Ir pati rašytoja Shin Kyung-sook mūsų skaitytojams turėtų būti pažįstama – pernai buvo išleistas jos romanas „Prašau, pasirūpink mama“. Šios knygos apžvalgą galite skaityti čia.
„Ri Džinė“ – grožinės literatūros pasakojimas, tačiau, kaip sako pati autorė, turintis tikrų įvykių prieskonių. Ji pasakoja, kad net neplanavo rašyti šios knygos, tačiau kartą į jos rankas pateko trumpas, vos pusantro puslapio apimties tekstas apie Čosono karalystę. Šiame pasakojime buvo kalbama apie pirmąjį Prancūzijos diplomatą, paskirtą į Korėją, ir jau per pirmas savo vizito dienas įsimylėjusį karališkųjų rūmų šokėją.
Rašydama knygą autorė ieškojo šios šokėjos, vėliau su prancūzų diplomatu palikusios Čosono karalystę ir išvykusios į Paryžių, gyvenimo detalių. Tačiau užduotis buvo nelengva – viskas apie šią moterį buvo pamiršta. Tad Shin Kyung-sook neatsitiktinai klajojo Paryžiaus gatvėmis, apžiūrinėjo namus, kuriuose prieš šimtmetį galbūt dienas leido karališkųjų rūmų šokėja – visaip bandė išpinti šį istorinį mazgą.
To rezultatas – romanas „Ri Džinė“.
Knyga skaitytoją nukelia į XIX amžiaus pabaigą, jau minėtą Čosono karalystę – taip 1392–1897 metais vadinta Korėja. Čia atvyksta pirmasis Prancūzijos diplomatas Kolenas de Plansi, anksčiau diplomatinę misiją ėjęs Kinijoje. Laikmetis intriguoja – uždara Čosono karalystė po truputį atveria duris į savo šalį ir čia galios įtaką matuojasi Rusija, Kinija, Japonija ir kitos šalys. Prancūzija elgiasi atsargiai ir Kolenui įsako tiesiog pasirūpinti, kad prancūzų misionieriai jaustųsi saugūs skleisdami krikščionybę.
Visgi ir pats Kolenas net negalėjo nujausti, kad vos pirmas vizitas pas tuometį Korėjos karalių ir karalienę apvers visą jo gyvenimą – per susitikimą jis išvysta Ri Džinę, rūmų šokėją, dėl kurios pameta galvą. Sukaupęs drąsą jis vėliau karaliaus paprašo to, kas gresia diplomatiniu skandalu – vesti rūmų šokėją ir su ja išplaukti į Prancūziją.
Pati Ri Džinė yra rūmų moteris – karaliaus nuosavybė. Kaip rašoma knygoje, nuo mažens rūmuose laiką leidę žmonės tampa rūmų nuosavybe ir be karaliaus valios negali priimti jokių sprendimų. Tarsi gyventum laisvas nelaisvėje.
Knyga skaitytoją nukelia į XIX amžiaus pabaigą, Čosono karalystę – taip 1392-1897 metais vadinta Korėja.
Rūmų intrigų žaidime, kuris siejasi ir su valdžios nuvertimu, Kolenas pasiekia savo tikslą – gauna teisę vesti Ri Džinę ir išvyksta kartu su ja į Prancūziją. Ten praleidžia kelerius metus, tačiau vidinės tuštumos kankinama Ri Džinė galiausiai grįžta į savo gimtinę. Ten, kur šaukia jos širdis.
Romanas turi kelias istorines linijas. Vienoje jų, autorė brėžia Ri Džinės gyvenimą – nuo patekimų į karališkuosius rūmus iki tapimo rūmų šokėja bei gerbiama Paryžiaus aukštuomenės moterimi. Čia atsiskleidžia ne tik jautrioji šios moters pusė, bet ir tuomečių kultūrų skirtumai, skaudūs politiniai procesai, kuriuos turi pergyveni žmogus. Tai – antras knygos sluoksnis, skaitytoją labiau supažindinantis su XIX amžiaus Paryžiaus, Vakarų pasaulio, ir Čosono karalystės, uždarojo pasaulio, priešpriešomis, tradicijomis ir papročiais, požiūriu į žmogaus teises ir laisves. Trečiame knygos sluoksnyje Shin Kyung-sook skaitytojui atveria akis į tuo metu vykusius pasaulio įvykius, įtraukia į bendrą geografinį žemėlapį. Romanas tampa tarsi mažuoju istorijos atlasu, skelbiančiu apie Azijos galios ir įtakų žaidimų istoriją.
Man įdomiausia pasirodė romano gija, kalbanti ne apie meilę, kurios tokiame kūrinyje visgi nepavyksta išvengti, ir ne apie politinis procesus, kurie negaliu pasakyti, kiek yra realūs. Pakerėjo Čosono karalystės gyvenimo užkulisiai. Keliaudamas knygos puslapiais skaitytojas gali pažinti ne tik karališkųjų rūmų gyvenimo peripetijas, netgi pasakyčiau, žmogiškąja prasme skaudų gyvenimą, tačiau ir visos šalies veidą. Taip pat šiek tiek paliečia ir pačios Korėjos istorijos žaizdas, politines rūmų intrigas, iš arčiau leidžia susipažinti su tuo, kas yra karalienės išdavystė ar tuometės valdžios perversmas.
Sakydamas „skaudų gyvenimą“ turiu omenyje tuos rūmų žmones, kuriems likimas nubrėžė gyvenimo liniją, rūmuose nežadėjusią nei lengvesnės duonos, nei saugumo. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, šie žmonės patyrė tokius suvaržymus, dėl kurių žodis „laisvė“ galėtų prarasti savo egzistavimo prasmę. Pavyzdžiui, už nepaklusimą sistemai nukirsti pirštai arba mirtis nepaklusus – tai tik mažos detalės, kurios knygoje atsiskleidžia kaip svarbūs tuomečio gyvenimo papročiai. Jau nekalbant apie tai, kad pati Ri Džinė tokį vardą gavo tik todėl, kad gavo teisę palikti rūmus – iki tol ji buvo paprasta rūmų moterimi be vardo, į kurią buvo kreipiamasis pagal užimamas pareigas.
Rašytoja Shin Kyung-sook mūsų skaitytojams turėtų būti pažįstama – pernai buvo išleistas jos romanas „Prašau, pasirūpink mama“.
Romanas „Ri Džinė“ pasauliui atveria duris į Čosono karalystę. Tačiau, visgi, tai knyga, artimesnė romanų apie meilę ir ištikimybę mėgėjams. Tiems, kurie mėgsta jautrias istorijas, neturinčias laimingos pabaigos, o ant jų pabarsčius prieskonių, žyminčių realių įvykių skonį, įgauna naują pavidalą. Skaitytojai, kuriems patinka istorinės knygos, vargu ar su šiuo romanu patenkins savo troškulį. Bet melodramų gerbėjai – atsigers iki soties.
Lietuvių kalba galime rasti du Pietų Korėjos rašytojos Shin Kyung-sook, kuri yra sulaukusi ne vieno literatūrinio įvertinimo, romanus. Manau nesuklysiu pasakydamas, kad „Ri Džinė“ nebus šios autorės stipriausias kūrinys. Tačiau turintis savyje moteriškojo literatūrinio žavesio. Kaip ir šlakelį literatūrinės egzotikos, kuriančios savitą mažai pažintos Pietų Korėjos literatūros skonį.
