Šios knygos sėkmė gali atrodyti sunkiai įtikėtina šiais laikais, kai ir knygų versle populiarumą pelno daugiausiai, agresyviausiai reklamuojamos knygos. Buvusio švedų žurnalisto J.Jonassono debiutinio romano nenorėjo leisti jokia leidykla – atrodė, kad knyga pasmerkta nesėkmei. Tačiau tai buvo tas atvejis, kai surizikuoti vertėjo – visgi knygą išleidus „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ pasiekė stulbinamo populiarumo Švedijoje – 2010 metais ji tapo perkamiausia šalyje. Netrukus teisių į ją įsigeidė ir kitų šalių leidyklos, ir visame pasaulyje jau parduota 2,5 mln. jos egzempliorių, o šios knygos pagrindu kuriamas ir filmas.
Knyga dažnai pristatoma kaip savotiškas atsakas filmui „Forestas Gampas“, ir šiuose palyginimuose iš tiesų yra daug tiesos, – knygos nuotaika ir pagrindinis personažas primena garsiąją kino juostą. J.Jonassono knyga taip pat turėtų patikti suomių rašytojo Arto Paasilinnos kūrybos mėgėjams (šioje knygoje, beje, užsimenama apie A.Paasilinną, tad akivaizdu, kad šie sugretinimai neatsitiktiniai), o retkarčiais pagrindinio herojaus požiūris į gyvenimą ir sugebėjimas išsisukti iš bet kokių situacijų (o taip pat ir nenumaldomas polinkis išlenkti taurelę kitą) primena Vaclavo Hašeko garsųjį personažą Šveiką.
Knygos istorija įsisuka, kai Alanas Karlsonas, likus kelioms valandoms iki 100-ojo gimtadienio, kurį jis iškilmingai turėjo sutikti senelių prieglaudoje, nusprendžia sprukti lauk per langą.
Senolis-bėglys neturi jokių konkrečių planų, tad patraukia į stotį, ketindamas sėsti į pirmą pasitaikiusį autobusą. Čia nuotykiai ir prasideda. Stotyje sutiktas jaunuolis paprašo senolio pasaugoti jo lagaminą, kol jis bus tualete, ir Alanas apsiima tai padaryti. Tačiau autobusas turi tuoj pat išvažiuoti, ir seniokas išvažiuoja, kartu pasiimdamas ir lagaminą, net nežinodamas, kokią košę tuo užvirs. Alano ima ieškoti nusikaltėliai, policija, žurnalistai, o prie jo kelyje prisijungia vienas už kitą keistesni žmonės ir net dramblys.
Tai – viena šios knygos siužetinė linija. Kitoje pasakojamas spalvingas Alano gyvenimas. Per 100 metų jis trankėsi po visą pasaulį ir prisidėjo prie svarbiausių įvykių. Jis buvo Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, gulage Rusijoje, JAV, Balio saloje, Irano kalėjime ir Tibeto kalnuose, susitiko svarbiausius tų laikmečių žmones – nuo Stalino iki JAV prezidentų. Ir, kad ir į kokią bėdą įsisuktų, visuomet sugebėdavo išlipti sausas, dėka nesudrumsčiamos ramybės ir šveikiškos gyvenimo filosofijos – kažkaip vis tiek bus, tad nėra ko jaudintis. Svarbiausia, kad būtų ko išgerti ir niekas nekalbėtų apie politiką.
„Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ visų pirma turėtų patikti tiems, kas mėgsta subtilų, skandinavišką su juodokais potėpiais humorą. Knygoje juokingų epizodų tiek, kad tai gali tapti viena iš linksmiausių jūsų pastaruoju metu skaitytų knygų.
Kartu tai yra ir trilerių, kriminalinių romanų parodija, joje nemažai ironijos politikos, žiniasklaidos atžvilgiu.
Žinoma, tai tikrai nėra „rimtoji literatūra“. Tai – lengvas, šviesiai nuteikiantis skaitinys, tinkantis atostogoms, nepretenduojantis į rimtesnes įžvalgas (nors iš pagrindinio herojaus „atsipūtusios“ gyvenimo filosofijos kai ko visgi galima išmokti), jos siužetas, žinoma, visiškai neįtikėtinas, hiperbolizuotas ir kupinas paradoksų. Ir tikrai nenustebčiau, jeigu daliai skaitytojų knyga gali pasirodyti pernelyg ištęsta, juokingos situacijos – besikartojančios, o herojų portretai sunkiai įtikėtini. Tačiau net ir sutinkant, kad dalis šios kritikos yra teisinga, visgi reikia pastebėti, kad knyga toli gražu nėra banali, o humoras dažnai turi ir gilesnę potekstę. Ir grįžtant prie to paties „Foresto Gampo“ – jeigu patiko pastarasis filmas, neabejotinai turėtų patikti ir ši knyga.
