Matyt, kad tuos tuščius popieriaus lapus Petri užpildyti sekdavosi – ji jau tris kartus nominuota „Pushcart“ premijai ir du kartus gavo Masačusetso Kultūros tarybos apdovanojimą. Patry Francis – JAV prozininkė, poetė ir tinklaraščio „100 Days of Discipline for Writers“ autorė. Rašytoja gyvena Masačusetse.
„Vandenyno vaikai“ (išleido leidykla „Alma littera“, vertė Viktorija Uzėlaitė) – antroji rašytojos prozos knyga, vaizduojanti tris dešimtmečius trunkančią dviejų žmonių širdžių ir sielų bendrystę. Tai nuo pradžios iki galo liūdnas pasakojimas. Bent taip pasirodys optimistinių istorijų ir laimingos, tarsi iš pasakos, pabaigos gerbėjams. „Vandenyno vaikai“ – graži, bet skausminga istorija apie meilę, šeimą, viltį, atleidimą, tikėjimą... Dramatiški dviejų žmonių likimai sujaudins net ir nejautrią širdį.
„Vandenyno vaikai“ – graži, bet skausminga istorija apie meilę, šeimą, viltį, atleidimą, tikėjimą
Istorija prasideda vieną ramią spalio naktį nedideliame Amerikos miestelyje: Helė Kosta, kaip yra įpratusi, stovi ant stogo, o kitame miestelio gale tuo metu vyras nužudo žmoną. Helė Kosta savo mamos nepamena, ji žuvo, kai mergaitė buvo dar visai maža. Taigi Helė gyvena tik su tėčiu – šiltu ir supratingu mažo miestelio gydytoju, gebančiu gydyti ne tik fizinius, bet ir dvasinius žmonių skaudulius. Gustas Silva – Helės bendraamžis, netekęs mamos, o drauge ir tėvo, nes šis nužudo jo mamą. Taigi dviejų našlaičių sielos susitinka tokiomis kraupiomis aplinkybėmis. Ne kas kitas, o Helės tėvas Nikas guos mažąjį Gustą, netekusį mamos. Tačiau ne išmintingajam gydytojui, o jo dukrai pavyks rasti raktą į sužeistą berniuko širdį. Laikui bėgant dviejų vaikų draugystė peraugs į paauglišką meilę. Stiprią, gražią, romantišką ir skausmingą... nes po liūdno nesusipratimo jaunuoliai išsiskirs. Tai labai jaudinanti ir nuostabiai atskleidžianti vaikų draugystę knygos dalis. Tik vaikų, vėliau paauglių, charakteriai nelabai įtikinantys – veikėjai pernelyg subrendę pagal savo amžių, netikroviški. Helė – nuo pat pradžių pragmatiška, Gustas – itin charizmatiškas: šias herojų savybes rašytoja plėtos ir toliau, tolesniuose skyriuose jos gražiai atsiskleis.
Vėliau Helė ir Gustas vaizduojami jau subrendę, nuėję skirtingais keliais ir gyvenantys kiekvienas savo gyvenimą. Helė – pasekė tėvo pėdomis ir tapo gydytoja. Moteris ištekėjo ir išsikraustė iš gimtojo miestelio. Gustas taip pat jau senų seniausiai nelankęs gimtinės. Charizmatiškasis Gustas Silva – puikus kunigas, visa siela ir širdimi atsidavęs tikėjimui. Tačiau kad ir kaip toli vienas nuo kito būtų, kad ir koks skirtingas gyvenimo būdas – Helės Kostos ir Gusto Silvos sielos artimos: kai Gustą ištinka nelaimė, tik Helė juo tiki ir jį supranta.
Tai brandžiausia knygos dalis: pasakojama, kaip kiekvienas tapo tuo, kuo yra, kokį kelią nuėjo ir kaip gydėsi savo sielas, sužeistas išsiskyrimo. Charakteriai šioje knygos dalyje visiškai išbaigti, o įvykiai ir veikėjų sprendimai – įtikinantys.
Romano pabaigoje išryškėja visų įvykių aplinkybės ir priežastys. Šioje dalyje bus ir kriminalinio atspalvio – Gustas ne tik įtariamas, bet ir nuteisiamas už žmogžudystę. Žinoma, jis nekaltas, tačiau tai reikia įrodyti... Patry Francis – puiki žmogaus sielos užkaborių, gražios ir liūdnos meilės bei gyvenimo kasdienybės vaizdavimo meistrė, tačiau kriminalinių aspektų jai reikėtų vengti – jie silpnesni. Kad ir kaip būtų, knyga puiki, ir turėkite mintyje tai, kad šis romanas – ne detektyvas, taigi teks pasitenkinti silpnesne detektyvine siužeto linija. Užtat širdį glostys teigimas, kad senosios vertybės – tikros vertybės. Meilės, atleidimo, tikėjimo galia knygoje aprašyta meniškai, jautriai, dramatiškai ir su skausmingu liūdesio prieskoniu.
Romano pabaiga itin stipri – ne banali „...ir jiedu ilgai ir laimingai gyveno“, o suteikianti viltį, kad net ir neišsipildžius svajonėms, žmogus gali būti laimingas. Tai poetiškoji ir drauge proziškoji knygos (o drauge ir gyvenimo) pusė – gyvenime kaip tik šito ir reikėtų išmokti, nes juk, kad ir kaip gaila, svajonės ne visada pildosi.
