Sistema panaši į fašistinės monarchijos režimą Japonijoje
Pietų Korėjos Dongseo universiteto tarptautinių santykių profesorius Brianas Reynoldsas Myersas savo knygoje „The Cleanest Race: How North Koreans See Themselves and Why It Matters“ analizuoja šios šalies politinę sistemą. Jis teigia, kad šios šalies politinė sistema yra panaši į Antrojo pasaulinio karo metu Japonijoje vyravusį fašistinės monarchijos režimą.
Tiek Šiaurės Korėja, tiek ir to meto Japonija remiasi rasistine, ultranacionaline ideologija, kuri pripažįsta dinastinį valdymą (kuomet tėvas sūnui perduoda valdžią), o šalies lyderį vaizduoja kaip dievišką asmenybę.
Japonija 1910-1945 metais buvo užmėmusi Korėjos pusiasalį.
Kim Jong Uno ir Japonijos imperatoriaus šeimų panašumai
Anksčiau minėta B.R.Myerso knyga yra glaudžiai susijusi su Pulitzerio premijos laureato Herberto Bixo biografija apie imperatorių Hirohito, kuris yra ilgiausiai Japonijos istorijoje valdęs imperatorius. Jis šalį valdė 1920-1989 metais. Hirohito valdymo metais Japonija pasižymėjo militarizmo bei ekspansionizmo politikos klestėjimu.
 |
| AP/„Scanpix“ nuotr./Kim Ilo Sungo ir Kim Jong Ilo statulos |
Kaip knygoje „Hirohito and the Making of Modern Japan“ teigia H.Bixas, yra daug panašumų tarp imperatoriaus Hirohito ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno šeimos. Vienas iš ryškiausių panašumų – tai, kokiais būdais naudojama propaganda.
Pabėgimas iš koncentracijos stovyklos
Žurnalistas ir rašytojas Blaine'as Hardenas knygoje „Escape from Camp 14: One Man's Remarkable Odyssey from North Korea to Freedom in the West“ atskleidė tamsiausią Šiaurės Korėjos pusę.
Knygoje B.Hardenas rašo apie korėjietį Shin Dong Hyuk, kuris buvo vienas iš 200 tūkst. žmonių, kalinamų Šiaurės Korėjos koncentracijos stovyklose, kurios šioje šalyje vadinamos priverstinio darbo stovyklomis.
Shin Dong Hyuk gimė ir užaugo vienoje iš tokių darbo stovyklų. Korėjiečio vaikystė buvo pilna alkio ir kankinimų, tačiau 2005 metais jis atliko drąsų žingsnį – pabėgo iš koncentracijos stovyklos į Kiniją. Shin Dong Hyuk pabėgimo istorija yra nepaprasta, nes jis neturėjo nei pinigų, nei žemėlapio ir net nenutuokė, kas dedasi už koncentracijos stovyklos ribų.
Kim Jong Uno šeimos vertinimas
Didžioji dalis knygų apie Šiaurės Korėja susiję su Kim Jong Uno šeima arba politiniais Korėjų santykiais. Tuo tarpu „Los Angeles Times“ Seulo biuro vadovė Barbara Demick išvengė šios tendencijos.
Knygoje „Nothing to Envy: Ordinary Lives in North Korea“ žurnalistė pasakoja šešių šiaurės korėjiečių gyvenimą 1996-1999 metais. Šiuo laikotarpiu jiems teko badauti, kęsti didelį nepriteklių, ir kiekvienas iš jų skirtingai vertina padėtį Šiaurės Korėjoje.
Geopolitiniai Šiaurės Korėjos santykiai
Šiaurės Korėja grasina JAV atakuoti branduolinėmis bombomis. Victoras Cha knygoje „The Impossible State: North Korea, Past and Future“ nagrinėja Šiaurės Korėjos branduolinį pajėgumą.
 |
| Kim Jong Unas |
Knygos autorius 2004-2007 metais buvo Nacionalinės saugumo tarybos Azijos reikalų vadovu. Knygoje be Šiaurės Korėjos branduolinio pajėgumo, V.Cha nagrinėja geopolitinę situaciją tarp Šiaurės Korėjos, Pietų Korėjos ir JAV.
Kim Il Sungo valdymas
Daug metų reporteriu dirbęs Bradley'us K. Martinas, kuris rašė apie Azijos regioną, knygoje „Under the Loving Care of the Fatherly Leader: North Korea and the Kim Dynasty“ siūlo pažvelgti į Šiaurės Korėjos režimą jos lyderių akimis.
Knygoje žurnalistas analizuoja Kim Il Sungo iškilimą po Antrojo pasaulinio karo, jo glaudžius santykius su Sovietų Sąjunga. Knygoje taip pat pasakojamas jo sūnaus Kim Jong Ilo atėjimas į valdžią.
Kaip sako B.K.Martinas, JAV politika neveikia Šiaurės Korėjos, jos režimas lengvai nepasiduos, tad antras Korėjų karas yra labai realus.
Kaip knygoje „Hirohito and the Making of Modern Japan“ teigia H.Bixas, yra daug panašumų tarp imperatoriaus Hirohito ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno šeimos
Skirtingai nuo kitų knygų, žurnalistas savo kūrinyje Šiaurės Korėjos lyderį Kim Il Sungą stengiasi vaizduoti kuo labiau žmogiškesnį – kaip tironą, kuris tuo pačiu geba būti ir charizmatišku, ir dosniu.
Korėjų ir JAV santykiai po Antrojo pasaulinio karo
Donas Oberdorferis buvo „The Washington Post“ užsienio naujienų korespondentas, šiaurės rytų Azijos skyriaus biuro vadovas.
1997 metais išleistoje knygoje „The Two Koreas: A Contemporary History“ jis analizuoja santykius tarp Korėjų ir JAV po Antrojo pasaulinio karo.
Pchenjanas – geriausias muziejus po atviru dangumi
Architektas Philippas Meuseris knygoje „Architectural and Cultural Guide Pyongyang“ siūlo į Šiaurės Korėją pažvelgti per architektūrą.
Knygoje jis analizuoja, kaip režimas naudoja architektūrą, kad susitiprintų žmonių įsivaizdavimą apie savo vietą šalyje. Jis knygoje siūlo atreipti dėmesį, pavyzdžiui, į KIm Il Sungui pagerbti pastatytas statulas – jos yra milžiniško dydžio ir žemina eilinius korėjiečius.
P.Meuseris taip pat knygoje teigia, kad architektūra yra Šiaurės Korėjos nesėkmė. Pavyzdžiui, šalies sostinę Pchenjaną jis vadina pasaulyje geriausiai išsaugotu muziejumi po atviru dangumi.
Dar vienas pabėgimas iš koncentracijos stovyklos
Chol Hwan Kang knygoje „The Aquariums of Pyongyang: Ten Years in the North Korean Gulag“ pasakoja apie savo senelį, kuris 1997 metais kartu su šeima buvo nuteistas ir uždarytas į priverstinio darbo stovyklą. Tuo metu knygos autoriui buvo 9 metai.
Knygoje pasakojama Chol Hwan Kang senelio istorija: 10 metų koncentracijos stovykloje jis buvo privertsas tampyti rąstus ir laidoti lavonus, tačiau vėliau su šeima jam pavyko pabėgti.
