Nepaisant metus Ukrainoje vykstančio karo, knygų leidyba šalyje tebevyksta. Tai liudija ir šios nedidelės leidyklos patirtis – per karo metus ji išleido penkias knygas. Beje, viena jų – Gabijos Grušaitės romano „Stasys Šaltoka. Vieneri metai“ vertimas į ukrainiečių kalbą. Kiek anksčiau šioje leidykloje pasirodė ir Dalios Staponkutės esė rinkinys „Iš dviejų renkuosi trečią“.
Su leidyklos „Gerda“ vadove O.Vinyčenko ir redaktoriumi Mychaila Kyslovu susitikome Knygų mugėje leidyklos stende ir pasikalbėjome apie knygų leidybą karo sąlygomis, kariais ir savanoriais tampančius skaitytojus, knygų madas ir net ekstremaliomis gyvenimo sąlygomis niekur nepradingusį žmonių poreikį ne tik skaityti, bet ir rašyti.
Pirminis poreikis – išgyventi
Daugiau nei ketvirtį amžiaus Dnipro mieste gyvuojanti leidykla „Gerda“ iki intensyvių karo veiksmų Ukrainoje didžiausią dėmesį skyrė mokslinėms knygoms apie miesto bei krašto istoriją, taip pat išskirtinio dizaino mažatiražiams leidiniams. Mieste, kuriame gyveno maždaug milijonas gyventojų, buvo daug įvairių mokslo įstaigų, universitetų, todėl ir leidybinė veikla čia buvo gan intensyvi – iki karo čia veikė apie 90 leidėjų.
„Mūsų leidyklą ypač domino profesionali mokslinė literatūra, monografijos, tačiau mes siekėme, kad šios knygos būtų parašytos populiaria ir plačiajai auditorijai suprantama kalba. Tokiu būdu bendradarbiavome su vietiniais mokslininkais, inicijuodavome istorinių leidinių atsiradimą ir kartu mokėme profesionalus kalbėti populiariai, įdomiai, įtraukiančiai“, – pasakojo leidyklos „Gerda“ vadovė O.Vinyčenko.
Norėtųsi jums papasakoti, kad leidybinis gyvenimas šalyje yra normalus ir viskas vyksta kaip anksčiau, tačiau taip nėra. Nėra gražaus paveiksliuko.
Leidykla nuolatos bendradarbiavo su Ukrainos muziejais bei archyvais, inicijavo daugybę unikalių projektų: leido ir poezijos, prozos knygas, taip pat dokumentinę literatūrą ir net atvirukus. Daug dėmesio skirdama savo leidinių poligrafijai bei kiekvieno egzemplioriaus išskirtinumui, per kelis veiklos dešimtmečius leidykla užsitikrino išskirtinio leidėjo statusą.
Tačiau prieš metus Rusijai užpuolus Ukrainą, situacija šalyje ir netoli fronto linijos atsidūrusiame mieste pasikeitė kardinaliai. Pasak leidyklos redaktoriaus M.Kyslovo, šiandien visos kalbos, visi veiksmai ir kasdieniai įvykiai yra tiesiogiai susiję su karu.
Dalis mūsų autorių bei skaitytojų šiandien yra tapę kariais. Kasdien jie žūsta ne tik fronte, tačiau ir nuolatos apšaudomuose miestuose.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE VILNIAUS KNYGŲ MUGĘ RASITE ČIA
„Norėtųsi jums papasakoti, kad leidybinis gyvenimas šalyje yra normalus ir viskas vyksta kaip anksčiau, tačiau taip nėra. Nėra gražaus paveiksliuko. Vietoj to turime nuolatines žmonių kančias, mirtis ir žūtbūtinę kovą už gyvenimą bei kasdienį išlikimą“, – teigė M.Kyslovas.
Pasak jo, per šiuos metus labai daug žmonių paliko miestą, smarkiai yra sutrikdytas mokymosi procesas universitetuose, nevyksta mokslinės konferencijos, tad ir specifinės literatūros poreikis yra radikaliai sumažėjęs.
„Dalis mūsų autorių bei skaitytojų šiandien yra tapę kariais. Kasdien jie žūsta ne tik fronte, tačiau ir nuolatos apšaudomuose miestuose. Tad šiandien pirminis mūsų poreikis yra ne knygos, bet išgyvenimas“, – kalbėjo leidyklos „Gerda“ redaktorius.
Kas vertingiau: tiražas knygų ar suremontuotas automobilis kariams?
Iki intensyvių karo veiksmų pradžios 2022 metų vasario 24-ąją, leidykla kasmet išleisdavo 30–50 knygų. Tačiau per pastaruosius metus pasirodė vos penkios. Pasak leidėjų, gyvenimas Ukrainoje dabar yra sunkiai prognozuojamas, tad ir leidyboje vykdyti ilgalaikius planus bei įsipareigojimus yra labai sudėtinga užduotis.
Nuolatiniai Rusijos artilerijos apšaudymai, elektros bei šildymo sutrikimai, popieriaus trūkumas, logistikos grandinės sutrikimas – tai vos kelios techninės priežastys, dėl kurių knygų leidyba dabar yra labai sudėtingoje situacijoje. Net ir išleidus knygą, neįmanoma rengti jokių susitikimų su autoriais, knygų pristatymų bei diskusijų, nes suburti žmones į vieną patalpą šiuo metu tiesiog yra pernelyg rizikinga.
Net ir išleidus knygą, neįmanoma rengti jokių susitikimų su autoriais, knygų pristatymų bei diskusijų, nes suburti žmones į vieną patalpą šiuo metu tiesiog yra pernelyg rizikinga.
„Mūsų šalyje taip pat reguliariai vykdavo Knygų mugės, tokios, kaip ši, Vilniuje. Su savo leidykla kasmet dalyvaudavome bent penkiuose tokiuose renginiuose. Deja, dėl karo to nebeliko“, – teigė leidyklos „Gerda“ vadovė O.Vinyčenko.
Pasak leidyklos redaktoriaus M.Kyslovo, nors daugelis leidyklų Dnipro mieste iki šiol vienaip ar kitaip tęsia savo veiklą, tačiau jų pačių veikloje prioritetai gerokai pasikeitė. „Dabar mes turime kelis pasirinkimus – ar garažą pripildyti naujų knygų tiražu, ar automobiliais remontui, kuriuos sutvarkius galima būtų atiduoti kariams? Be jokios abejonės, mes renkamės antrąjį variantą. Nes dabar svarbiausia mūsų užduotis yra apginti savo šalį, miestus, žmones ir kultūrą“, – pasakojo M.Kyslovas, daugiau laiko šiuo metu praleidžiantis ne redakcijoje prie kompiuterio, bet dirbtuvėse, su kolegomis ir bičiuliais remontuodamas automobilius.
„Sieloje mes ir toliau liekame leidėjais, tačiau didžiąją laiko dalį skiriame kariams skirtų automobilių tvarkymui“, – šypsodamasis kalbėjo leidyklos redaktorius. Anot jo, žmonėms kasdien gyvenant nuolatinės grėsmės akivaizdoje, svarbiausiu dalyku lieka gyvenimas ir išgyvenimas. Tuo tarpu visa kita – net ir knygos – tampa nebe taip reikšminga.
Sieloje mes ir toliau liekame leidėjais, tačiau didžiąją laiko dalį skiriame kariams skirtų automobilių tvarkymui.
Vis dėlto, M.Kyslovas pabrėžė, kad net ir tokiomis sąlygomis knygos išliko vienu svarbiausių dalyku, motyvuojančiu autorius išgyventi, rašyti ir sulaukti išspausdintų savo leidinių. O tai, anot redaktoriaus, motyvuoja ir leidėjus tęsti savo veiklą, ieškoti sprendimų bei naujų būdų veikti net ir karo metu.
„Kai žmogui iš po kojų išlysta žemė, jam svarbu turėti tai, kas padėtų gyventi, kurtų prasmės jausmą ir neleistų pasiduoti apatijai. Vienas iš tokių dalykų kaip tik ir yra knyga. Juk aplinkui gali vykti baisiausi dalykai, tačiau niekas negali uždrausti žmogui kurti. Leidykla taip pat yra kūryba, tad ir mes tęsiame tai, kas teikia mums džiaugsmą bei malonumą. Juk iš to ir susideda gyvenimas“, – kalbėjo O.Vinyčenko.
Knygos įveikia karus ir tragedijas
Pasak leidyklos „Gerda“ vadovės, šiandien Ukrainoje yra nemažai valstybinių programų, kurios nukreiptos į knygų leidybą. Ypač gausiai yra remiamos vaikiškos knygos, užsienio literatūros vertimai bei tai, kas dabar vadinama „karine literatūra“.
Pastarasis knygų žanras Ukrainoje nuo 2014 metų išgyvena didžiulį augimą – gausybė žmonių, dalyvavę kariniuose veiksmuose, sugrįžę į civilinį gyvenimą dalijasi savo patirtimis, pasakojimais bei išgyvenimais. Šios knygos leidžiamos didžiuliais tiražais, o ir autorių skaičius nuolatos auga.
Kaip teigė M.Kyslovas, po sukrėtimų ir dramatiškų išgyvenimų, žmonės turi didžiulį poreikį išsisakyti ir tai pastebima net ir ukrainiečių socialiniuose tinkluose, kur gausu asmeninių liudijimų apie tai, ką žmogus patyrė.
Gyvenimo situacijos yra tokios ekstremalios, o poreikis išsisakyti toks stiprus, kad Ukrainoje turime naują žanrą – karinę literatūrą.
„Turėdami bent mažiausią pauzę, žmonės sėda ir rašo, nes supranta, kad rytoj to gali jau nebeparašyti. Gyvenimo situacijos yra tokios ekstremalios, o poreikis išsisakyti toks stiprus, kad Ukrainoje turime naują žanrą – karinę literatūrą“, – pasakojo leidėjai.
Tiesa, pašnekovai pabrėžė, kad šio žanro nereikia suprasti tiesmukai – tai nebūtinai pasakojimai apie karą, nebūtinai karių atsiminimai, tačiau ir proza ar net lyrinė poezija, kuri tiesiog užrašyta karo akivaizdoje.
Pasak O.Vinyčenko, šitokios literatūros skaitytojas yra specifinis – tai daugiausia kariuomenėje tarnavę asmenys bei jų šeimų artimieji. Tačiau ji svarbi tuo, kad įvairūs žmonės dokumentuoja įvykius, kurie jau yra tapę neatsiejama Ukrainos istorijos dalimi.
Tačiau šalia šios literatūros žmonės mėgsta ir kitus žanrus – populiariąją literatūrą bei fantastiką. Tuo tarpu pati knyga dabar labai vertinama kaip dovana.
Ukrainiečiai noriai skaito ukrainiečių bei geriausią verstinę pasaulio literatūrą. Tai natūralus skaitytojų poreikis ir leidėjai bando į jį patenkinti.
„Ukrainiečiai noriai skaito ukrainiečių bei geriausią verstinę pasaulio literatūrą. Tai natūralus skaitytojų poreikis ir leidėjai bando į jį patenkinti“, – teigė leidyklos „Gerda“ vadovė.
Pašnekovai pabrėžė, kad nors Dnipre, kaip ir kituose Ukrainos miestuose, tebeveikia knygynai ir bibliotekos, tačiau jų darbo valandos neatsiejamai susijusios su oro pavojumi – pasigirdus sirenoms, visos įstaigos yra uždaromos ir nežinia kiek laiko tai gali trukti.
„Paradoksalu tai, kad prastėjant gyvenimo sąlygoms, nuolatos sutrinkant elektrai, o daugeliui elektroninių įrenginių – kompiuterių, planšečių – tapus deficitine preke, o jų pakrovimo laikui tapus ribotam, žmonės sugrįžo prie popierinių knygų skaitymo. Kai namuose nėra šviesos, o kompiuteris neveikia, geriausia išeitis – knyga, skaitoma prie žvakės arba žibintuvėlio. Šis sugrįžimas prie popierinės knygos yra pastebimas visoje Ukrainoje“, – pasakojo M.Kyslovas.
Jau daugiau nei pusę amžiaus knygos yra tapusios žmonijos kultūros dalimi, jos nepražuvo per įvairias pasaulines tragedijas, todėl atlaikys ir šį karą.
Anot leidėjų, nors šiuo metu knygos Ukrainoje leidžiamos gerokai mažesniais tiražais, nevyksta knygų mugės, leidinių pristatymai ir natūralus kultūrinis gyvenimas, tačiau nepaisant karo veiksmų, nuolatinių miesto bombardavimų bei visiškos nežinios dėl ateities, gyvenimas tęsiasi, o leidyklos toliau svajoja apie naujas knygas bei išskirtinius leidinius.
„Jau daugiau nei pusę amžiaus knygos yra tapusios žmonijos kultūros dalimi, jos nepražuvo per įvairias pasaulines tragedijas, todėl atlaikys ir šį karą. Nepaisant to, kas vyksta aplinkui, žmonės ir toliau rašo ir rašys knygas, nes tai yra natūrali būtinybė išreikšti save. Lygiai taip pat ir knygų leidybos nesustabdys iš dangaus krintančios bombos. Tai tiesiog yra ir turi būti“, – teigė O.Vinyčenko.
