„Kopos vaikai“
Kol kinomanai ir mokslinės fantastikos gerbėjai laukia antros režisieriaus Deniso Villeneuve’o filmo „Kopa“ dalies, leidykla „Kitos knygos“ tęsia ciklo leidybą. „Kopos“ kronikas sudaro šešios knygos ir Vilniaus knygų mugei bus išleista trečioji. Beje, lapkritį žiūrovus pasieksiantis filmas ekranizuoja pirmos knygos antrą dalį.
1976 m. pasirodęs Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas „Kopos vaikai“ vaizduoja įvykius praėjus devyneriems metams po to, kas nutiko antroje serijos knygoje „Kopa. Mesijas“. Knygos „Kopa. Mesijas“ pabaigoje apakęs Polas Atreidas išeina į dykumą, palikęs savo vaikus, dvynius Letą ir Ganimą, auginti fremenams, o jo sesuo Alija valdo Visatą kaip regentė. Vaikai atsibunda dar gimdoje veikiami prieskonio ir paveldi Polo vizijas, kuriose – Visatos likimas. Korinų šeima rezga sąmokslus, kaip susigrąžinti sostą, o bene geseritės susivienija su Tleilaksu ir Kosminių kelionių gildija, kad užvaldytų prieskonio atsargas ir Polo Atreido vaikus. „Kopos vaikus“ iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė.
Ukrainiečio aktyvisto ir rašytojo S.Žadano poezija
Rašytojas ir poetas Serhijus Žadanas šiemet, vykstant Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, ko gero, buvo vienas aktyviausių Ukrainos kultūros veidų – tiek skleisdamas žinią pasauliui, tiek kovodamas Charkive. Leidykla „Kitos knygos“ yra išleidusi tris S.Žadano romanus, o Vilniaus knygų mugei išleis poezijos rinktinę „tarsi žuvį į juodą krantą“, kurią vertė Vytautas Dekšnys, sudarė Marius Burokas.
„Viena Žadano eilėraščių rinktinių vadinosi „Viešpats prijaučia autsaideriams“. Bet, atrodo, Žadanui jis skyrė išbandymą – davė didžiulį talentą, apgyvendino Ukrainoje ir liepė ją aprašyti eilėmis. Visą, kiek pajėgia. Ir jam pavyko. Žadanas – tai toks šiuolaikinis ukrainiečių Whitmanas. Jo poezijoje telpa visa Ukraina: nuo fabrikų iki stepių, nuo smulkių nusikaltėlių iki didvyrių. Tik prieš pradėdami skaityti prisėskit, nes galingas knygos gūsis tikrai išvers iš kojų“, – apie ukrainiečių autorių ir jo poeziją sako poetas, vertėjas ir rinktinės „tarsi žuvį į juodą krantą“ sudarytojas M.Burokas.
Atsakymas į klausimą, kaip nenumirti
Kam gydytis nuo ligų žudikių? Geriau jomis išvis nesirgti! Šiuo devizu paremta mokslų daktaro Michaelo Gregerio knyga „Kaip nenumirti“ (iš anglų kalbos vertė Elena Belskytė), išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Ji metodiškai paaiškina, kaip užbėgti už akių ligoms reguliuojant mitybą ir vartojant tam tikrus produktus, kurių efektyvumas įrodytas mokslo. Tai ne dietų ir patarimų knyga, o solidus pavojingiausių ligų ir prevencinės mitybos žinynas.
Autorius apžvelgia 15 ligų – širdies, kvėpavimo takų, infekcinių ir kitokių, – nuo kurių dažniausiai kenčia vakariečiai. Kartu jis siūlo atitinkamus mitybos bei gyvensenos būdus, kurie dažnai veiksmingesni už receptinius vaistus ir chirurginį gydymo būdą. Be to, pateikia kasdienio raciono 12-tuką – maisto produktų, kurių rekomenduotina vartoti kiekvieną dieną, sąrašą.
Nauja Virginijos Kulvinskaitės knyga
Virginijos Kulvinskaitės apsakymų rinkinys „Keturi“ yra trečioji rašytojos knyga: 2017 m. pasirodė jos poezijos knyga „Antrininkė“, 2019 m. išleistas romanas „kai aš buvau malalietka“įtrauktas į Metų knygų trumpąjį sąrašą.
Šįkart V.Kulvinskaitė rašo nebe apie gimtąjį Vilnių, o apie fikcinį uostamiestį. Knygoje neriama giliau į personažų psichologiją, paliekant nuošaly žaidimą su grynąja forma. Keturiuose apsakymuose pasakojamos keturių veikėjų – vyrų ir moterų – marginalų, kurių gyvenimai pažymėti minuso ženklu, istorijos.
Be lietuvių prozoje jau chrestomatinių visuomenės paraščių personažų, ribinių situacijų, disfunkcinių porų santykių ir kopriklausomybės, šioje knygoje atsiveria ir visai naujos, galima sakyti, šiandienos aktualijos. Rašytoja vaizduoja ir uždarus literatūros vakarus rengiančias, meną ir menininkus „vartojančias“ ekscentriškas turtingas aukštuomenės ponias, geba kurti teksto įtampą parodydama skirtingų visuomenės sluoksnių sankirtos nepatogumą, apmąstydama tuo pat metu ir pritapti, ir nepritapti siekiančio individo būsenas.
Kaip suvaldyti stresą
Kai jaudinamės ar patiriame stresą, mūsų organizmas reaguoja taip pat, kaip bet kurio kito gyvūno – turime nedelsdami spręsti kilusią problemą, tai yra kovoti arba sprukti. Deja, mes, žmonės, dažnai stresuojame pernelyg ilgai, kartais ir ištisus mėnesius. Laikui bėgant dėl to net susergame.
Lietuvių skaitytojams iš knygos „Elgesys“ pažįstamas biologijos ir neurologijos profesorius Robertas M.Sapolsky knygoje „Kodėl zebrai neserga opalige“ su humoru pateikia svarbiausius mokslinius tyrimus apie streso įtaką žmogaus organizmui. Jis atskleidžia, kaip užsitęsęs stresas sukelia arba paūmina įvairiausias fizines bei psichines ligas: opas, širdies ligas, depresiją, senėjimą ir kt. Sykiu autorius pateikia svarbių patarimų, kaip suvaldyti stresinį atsaką. Knygą iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas.
Kultūrinių spragų lopymas
Étienneʼas de La Boétie (1530–1563) – prancūzų rašytojas ir filosofas, artimas Michelio de Montaigneʼio draugas. „Traktatu apie savanorišką vergystę“, kurį parašė politinio skepticizmo stiliumi, autorius, jo paties žodžiais tariant, siekia „pagerbti laisvę ir pasmerkti tironus“. Étienneʼą de La Boétie galima laikyti savotišku aiškiaregiu, itin giliai ištyrusiu valdžios ir galios problemą: šis jo kūrinys tapo klasika ir vis dar yra labai svarbus mūsų dienų postmodernizmo pasauliui.
Šią klasikinę knygą iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, o leidimo įžangą parašė profesorius Gintautas Mažeikis.
Egzotika iš Kolumbijos
Kolumbiečių rašytojos Pilar Quintanos romanas „Kalė“ kritikų įvardintas kaip „romanas apie tikrąjį žiaurumą“. Almos Naujokaitienės iš ispanų kalbos verstoje knygoje pasakojama, kaip bevaikė neturtinga pora priglaudžia kalytę, tačiau, jai atsivedus šuniukų, moteris ima jos neapkęsti tarsi išdavikės... Romanas kalba apie tamsiąsias santykių puses.
2018 m. Knyga apdovanota „Premio Biblioteca de Narrativa Colombiana“, o 2020 m. pateko į trumpąjį amerikiečių sudaromą Nacionalinių verstinės literatūros apdovanojimų sąrašą (National Book Award in Translated Literature).