Vienoje jų – Remigijaus Misiūno knygos „Jo Didenybės prieglobstyje: Didžiosios Britanijos lietuviai Pirmojo pasaulinio karo metais“ – pirmoje dalyje, remiantis XIX a. pab. – XX a. pradžios spauda, atkuriamas to meto lietuvių bendruomenės gyvenimas šioje šalyje ir ją ištikusi tragedija Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Antroje dalyje, kaip tradiciška šios serijos knygoms, skelbimi amžininkų liudijimai apie Pirmąjį pasaulinį karą: D.Britaniją 1916 m. aplankiusio vieno žymiausio to meto lietuvių politiko, Rusijos Dūmos deputato Martyno Yčo įspūdžiai, emigrantų – civilių ir tarnavusių britų armijoje – laiškai bei žinomų karo metais Didžiosios Britanijos armijoje tarnavusių lietuvių sąrašas.
Kita šios serijos knyga skirta karinėms lietuvių emigrantų JAV patirtims. Tai R.Misiūno knyga „Laiškai iš svetimų karų: lietuvių spauda apie JAV karus XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir lietuvių karių laiškai iš jų“. Pirmoje knygos dalyje nagrinėjama, kaip lietuvių spauda JAV nušvietė Ispanijos-JAV 1898 m., Filipinų-JAV 1899-1902 m. karus bei JAV dalyvavimą tarptautinėje invazijoje į Kiniją 1900 m., formavo išeivių požiūrį į šiuos konfliktus ir informavo apie juose dalyvavusius lietuvius. Antroje knygos dalyje sudėti išeivių spaudoje skelbti keliasdešimt laiškų, kuriuos iš šių karų atsiuntė JAV armijoje tarnavę lietuviai. Jie atskleidžia, kas lietuvius atvesdavo į JAV armiją, ką jie išgyvendavo egzotiškose šalyse, mūšiuose žvelgdami mirčiai į akis ir laidodami žuvusius draugus, išėję kautis už pavergtų tautų laisvę ir galop supratus, jog ne už tai lieja kraują. Šie laiškai – bene pirmieji mus pasiekę liudijimai skaudžios patirties, kokią išgyvendavo lietuviai svetimų armijų gretose kariaudami svetimuose karuose. Knyga išleista bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir parėmus Lietuvos mokslo tarybai.
Dar vienas leidyklos bendradarbiavimo su Lietuvos nacionaline ir Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos mokslo tarybos paramos vaisius – Prano Ancevičiaus reportažų ir atsiminimų knyga „Varšuva – Vilnius: 1939 m. ruduo“. Jos autorius po 1926 m. perversmo turėjo palikti Lietuvą. Baigęs Vilniaus universitetą ir apsigynęs disertaciją tavo vienu žymiausių to meto Lenkijos sovietologų. 1939 m. ištremtas iš Vilniaus iš Varšuvą, P. Ancevičius čia sutiko karą ir praleido pirmąsias savaites vokiečių apsuptoje Lenkijos sostinėje. Grįžęs su Lietuvos diplomatais į Kauną, dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė reportažų seriją apie Varšuvos gynybą bei reportažus iš Lietuvos atgauto Vilniaus. Po dviejų dešimtmečių emigracijoje Kanadoje P.Ancevičius parašė atsiminimus apie šį laikmetį Lenkijoje ir Lietuvoje, sudėjęs ir tai, ką dėl cenzūros turėjo praleisti 1939 m. Ši knyga – lietuvio pasakojimas apie Lenkijos žlugimą ir tarp dviejų grobikų atsidūrusią Lietuvą. Gausios pažintys tarp to meto Lenkijos politikų ir intelektualų leido autoriui parodyti ne tik bombarduojamo ir apšaudomo miesto kasdienybę, bet ir tai, kas vyko Lenkijos politikos užkulisiuose. Atsiminimuose iš 1939 m. Lietuvos be asmeninių P.Ancevičiaus įspūdžių daug pokalbių su daugybe to meto šalies politikos ir kultūros veikėjų – A.Merkiu, A.Povilaičiu, V.Gustainiu, J.Paleckiu bei kitais. Tai leido P.Ancevičiui autentiškai perduoti tuo metu Lietuvoje tvyrojusią artėjančios katastrofos nuojautą.
Ketvirta „Liudijimų“ serijos naujiena skirta vienam iš 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų epizodui – kovai su bermontininkais. Tai Alekso Šemetos knyga „Eilinio partizano atsiminimai“. Jos autorius – savanoris, išeivijos žurnalistas – tuo metu dar 16-metis stojo į kovą kartu su savo broliais Feliksu ir Ipolitu. Iš pradžių 1919 m. jie parūpindavo amunicijos Lietuvos armijai iš vokiečių karinių sandėlių Šiauliuose. Vėliau, Šaulių sąjungos pavedimu, F.Šemeta suformavo Kužių partizanų būrį ir kovėsi su kaimuose plėšikavusiais bei gyventojus terorizavusiais bermontininkais, nuolat nutraukinėjo bermontininkų telefono ir telegrafo ryšius, ir rizikavo gyvybėmis vykdami iš Kauno gautą įsakymą neleisti bermontininkams permesti pastiprinimą jų su Lietuvos armija kovojusiems daliniams. Tam būrys rengė diversijas geležinkelio atšakoje tarp Kuršėnų ir Šiaulių, gadinami bėgius ir nuversdami nuo bermontininkų karinius traukinius.
Taipogi „Bonus animus“ stende bus galima rasti dar vienos istorinių knygų serijos naujieną. Tai XIII a. Lietuvos istorijai skirtos Skomanto serijos knyga „Batijaus kardas“. Joje pasakojama kaip rikio Žybarto dukra Junda surinkusi jotį ir lydima brolio Daubaro iškeliauja į tolimą miestuką, vardu Maksva vaduoti į nelaisvę patekusį jaunikį Grauslį. Iškeliauja, neįtardama, kad į rusinų žemes pajudėjo Batijaus vedama mongolų orda ir kad jų keliai susikirs.
Šią knygą Skomanto serijos sumanytojas Kazys Almenas (1935–2017) kūrė beveik du dešimtmečius – vis nutoldamas prie kitų kūrybinių sumanymų, ir vėl grįždamas prie jos.