Anglų kalba išleistos knygos „Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania“ („Baltijos modernizmas. Architektūra ir gyvenamieji namai sovietinėje Lietuvoje“) autorė M. Drėmaitė sako, kad tai nėra architektūros stilių istorija, o kritinis žvilgsnis į tai, kaip sovietiniai modernizacijos planai veikė „vidiniu užsieniu“ arba „sovietų Vakarais“ vadintoje Lietuvos TSR.
„Chruščiovo modernizacija buvo labai schematiška ir knygoje žvelgiama, kaip tos universalios rajoninio planavimo ir modernizacijos schemos, šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos taikyti visoje Sovietų Sąjungoje, suveikė Lietuvos sovietinėje respublikoje. Įdomu stebėti, kaip jas įgyvendino nauja Lietuvos architektų karta, siekusi kažko, kas buvo „svarbiau“, – turėjusi savas žinias, ambicijas, ryšį su istorine architektūra ir Vakarais, norėjusi išlaikyti nacionalinį savitumą“, – sako M.Drėmaitė.
Knygoje aprašoma nauja masinio apgyvendinimo schema – mikrorajonų ir standartinių daugiabučių atsiradimas. M.Drėmaitė klausia, ar Lazdynai – Vilniaus gyvenamasis rajonas, apdovanotas Lenino premija – buvo išties išskirtinis kūrinys, ar daugiau mėginimas Vakarams pademonstruoti „sovietinius pasiekimus“ urbanistikoje.
„Domėjausi ne tik masiniais daugiabučiais, bet ir kitomis apgyvendinimo formomis: butais nomenklatūrai, kooperatiniais menininkų namais, kurie buvo pastatyti labai išradingai, ir privačiais namais – sodų nameliais, vasarnamiais“, – pasakoja autorė.
Knygoje daug dėmesio skiriama rajoniniam planavimui, industrializacijai ir žemės ūkio kolektyvizavimui, kuris iš esmės pakeitė Lietuvos kraštovaizdį, suardė tradicines bendruomenes ir įdiegė kolūkinių gyvenviečių naujovę.
Paskutinis skyrius, pavadintas „Kolektyvinė gerovė“, skiriamas pastatų, skirtų visų pirma aptarnauti sovietinę visuomenę, funkcinių tipų standartizacijai.
Apžvelgiama viskas nuo mikrorajonų prekybos centrų, kurie planinėje ir nuolatinio stygiaus kamuojamoje ekonomikoje atrodė kaip oksimoronas, didžiulių aukštųjų mokyklų ir sveikatos įstaigų kompleksų, kurie atitiko tendencijas Vakaruose kurti dideles centralizuotas gamyklą primenančias sistemas, iki viešbučių, rekreacijos ir atostogų infrastruktūros bei laidotuvių ir santuokų rūmų, kuriuose buvo kuriamos naujos apeigos.
„Mūsų knygos platinamos visame pasaulyje – esame visuose svarbiuose knygynuose nuo San Francisko iki Tokijo. Taigi siekėme būti pirmieji arba vieni pirmųjų, kurie tarptautinei auditorijai papasakotų apie Baltijos modernizmą“, – sako pristatyme dalyvavęs DOM Publishers vadovas Philipp Meuser.
„Baltic Modernism“ išleista architektūros istorijai ir teorijai skirtoje „Basics“ serijoje, kurią sudaro jau 56 knygos.
2016-aisiais „DOM Publishers“ išleido „Kauno architektūros gido“ vokišką variantą, dar anksčiau vokiškai buvo išleistas „Vilniaus architektūros gidas“. Teises į šiuos leidinius berlyniečiai įsigijo iš Vilniuje įsikūrusios leidyklos „Lapas“.
Greta šios angliškos monografijos apie sovietmečio architektūrą Lietuvoje pristatoma ką tik pasirodžiusi knyga angliškai „Kaunas. Architectural Guide“. Tai architektūrinio bestselerio „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ vertimas į anglų kalbą.
Šeštadienį 12 val. Vilniaus knygų mugėje 5.2 salėje knygos pasirodymo proga vyks diskusija „Kauno architektūros gidas angliškai – kokia modernistinė laikinoji sostinė pristatoma užsieniečiui?“ Diskusijoje dalyvaus žurnalistas, rašytojas Rytis Zemkauskas, architektūros istorikai Vaidas Petrulis ir Marija Drėmaitė.
