Eglė Aukštakalnytė Hansen, „Laukinė Motina Gamta“
Tai trečia autorės knyga, kuri skaitytojus turėtų pasiekti šių metų gruodį. Knygos anotacijoje teigiama, kad kūrinyje autorė atvirai ir dosniai dalijasi savo kelionių po pasaulio laukinę gamtą lobiais. Šie lobiai – akį traukiančios gamtos fotografijos, keliančios nerimą dėl klimato kaitos, bei istorijos, kuriose atsiveria vietos žmonių gyvenimo kasdienybė ir tradicijos, akistata su pavojais gamtoje.
„Būdama Kinijoje, Šanchajuje, dideliame didmiestyje, suvokiau, kad laukinė gamta yra tas vienintelis tikras dalykas šiame pasaulyje – tikra energija, tikra meilė, tikras grožis. Kada esi tarp betoninių džiunglių, suvoki laukinės gamtos prasmę ir poreikį“, – apie knygą kalba jos autorė Eglė Aukštakalnytė Hansen.
Ji pasakoja, kad gilesnės kelionės po laukinę gamtą prasidėjo 2007 metais, kai knygos autorė buvo pakviesta dalyvauti pasauliniuose tigrų išsaugojimo projektuose. Neatsitiktinai ir knygoje nugulė pasakojimai apie nykstančius gamtos kampelius: „Noriu, kad skaitytojas, nepriklausomai nuo amžiaus ir išsilavinimo, patirtų kelionės nuotykį, pamatytų grožį, pajaustų dar didesnę empatiją, galbūt susidomėjimą ir žinių troškimą. Noriu, kad grožėdamiesi pradėtume gamtą vertinti šiandien“.
Genovaitė Bončkutė-Petronienė, „Pakelk mane aukštai“
Keturių grožinės literatūros kūrinių autorė Genovaitė Bončkutė-Petronienė yra profesionali psichologė ir psichoterapeutė, žmones konsultuojanti 25-erius metus. Ji taip pat dažnai dalyvauja televizijos ir radijo laidose, kur dalijasi savo žiniomis, veda psichologijos seminarus. Neatsitiktinai ir nauja knyga „Pakelk mane aukštai“ kalba apie moters psichologinę transformaciją, kuri prasideda nuo išsiskyrimo patirties, o ir pati knyga pristatoma kaip psichoterapinis romanas.
Kaip pažymima knygos pristatyme, joje išsamiai aprašyta herojės psichoterapeutinė patirtis, dvasiniai ieškojimai, vidiniai išgyvenimai. Įspūdį turėtų sustiprinti anksčiau minėtas faktas, kad apie tokius išgyvenimus, remdamasi ilgamete patirtimi, kalba psichologė ir psichoterapeutė.
„Tai kažkokia dokumentika, kažkas tikro, kaip viskas per šią praktiką vyksta – iš pirmų lūpų. Daug kas gali rašyti apie psichoterapiją, bet psichoterapeutai žino niuansus, tai jų kasdienė duona. <...> Kančių ir taip daug, o knygų, kuriose skaitytojas dar giliau nertų į kančią ir depresiją be atsakymų, jau užtenka. Per daug visi kenčiame, reikia atsakymų, bet ne banalių“, – apie knygą kalba autorė ir priduria, kad iš pradžių buvo mintis romaną pavadinti „Vidinis kritikas ir mergaitė“
Beje, knyga „Pakelk mane aukštai“ jau išleista – tai viena iš dviejų leidyklos išskiriamų lietuvių autorių knygų naujienų, kuri jau pasiekė skaitytojus.
Tomas Dirgėla, „Užkeiktoji pono Kuko knyga“
Vaikų mėgstamas rašytojas žengia į naują žanrą ir pristatys siaubo knygą. Tai bus pirmoji siaubo serijos knyga, kurioje bus pasakojama mergaitės Mildos istorija. Knyga skaitytojus turėtų pasiekti šių metų lapkritį.
T.Dirgėla išsiskiria savo produktyvumu. Leidykla atskleidžia, kad tai ne vienintelė gera naujiena rašytojo kūrybos gerbėjams – skaitytojus 2021 metais pasieks net penkios T.Dirgėlos knygos: prie dviejų siaubo istorijų šiame sąraše atsiduria septintoji populiariųjų „Domo ir Tomo“ serijos dalis bei knygų „Lukas Šiaudelis deda iš viršaus“ ir „Vytautas Didysis „Žalgirio“ arenoje“ tęsiniai. Kaip autoriui nepritrūksta kūrybinių idėjų?
„Būdamas trečioje ar ketvirtoje klasėje svajojau būti rašytoju, pradėjau rašyti eilėraščius. Kai savo kelią žinai anksti, jokie pašaliniai dalykai netrikdo ir netrukdo, gali daryti tai, kas labiausiai patinka. Iš kur mintys ir kodėl taip greitai knygas parašau? Ir pats nežinau. Žinoma, ateis metas, kai per metus neparašysiu keturių ar šešių knygų, bet kol tokiais dabartiniais tempais galiu rašyti ir rašau“, – sako rašytojas.
Kalbėdamas apie naują knygą jis prisipažino, kad jos idėjai įtakos turėjo jo mėgstamiausias rašytojas Stephenas Kingas: „Man kilo mintis pasidomėti, ar siaubo istorijos būtų įdomios vaikams – dažnai su jais susitinku. Paklausinėjau. Pasirodo, siaubo literatūros vaikams turime daugiausia tik verstinės. Kilo mintis pabandyti šį žanrą“, – pasakoja T.Dirgėla.
Vaidas Jauniškis, „Patirti peizažą. Pasivaikščiojimai po miestą ir laiką“
Kultūros ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis pristato eseistikos knygą, kuri skaitytojus pasiekti turėtų 2021 metų vasarį. Knygoje bus publikuojama per 40 esė – atrinkti kūriniai, kuriuos autorius yra parašęs per daugiau nei dešimtmetį. Knygos pristatyme pažymima, kad šiuos esė bus galima skaityti kaip fragmentus iš mūsų kasdienos kultūros istorijos ir kaip kelionę laiku po savus ir svetimus miestus.
„Buvo neblogas uždavinys iš kelių šimtų tekstų atrinkti daugiau nei 40. Jų atrinkimo kriterijai... Pirmiausia, kaip tekstai vienas su kitu kalbasi, ne iš kiekvieno teksto gali būti knyga. Viena vertus, juokaujant galima pasakyti, kad tai yra klasika, nes kai kurie tekstai rašyti prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, tuomet rašiau apie skulptūrą ir naiviai parašiau, kad paminklams reikia skelbti penkerių metų moratoriumą – dabar suprantu, reikėjo parašyti, kad reiktų bent dvidešimties metų. Antra vertus, visada yra gerai į save atsigręžti, pažvelgti į save iš šono, todėl galbūt ir yra toks pavadinimas „Patirti peizažą“ – jis oksimoronas, tam tikra prieštara, nes peizažas yra tai, ką mes matome toliau nuo savęs.
Kai kuriuos tekstus žinau, kad perskaitė kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Į tuos tekstus aš galiu žiūrėti savikritiškai ir iš kultūros atminties pozicijų, kas vyko tam tikru metu. Kita vertus, aš nemanau, kad tai yra labai sudėtingi tekstai, kuriuos būtų galima skaityti pasidėjus tarptautinių žodžių žodyną“, – apie būsimą knygą kalba V.Jauniškis.
Donaldas Kajokas, „Skudurėlių šventė“
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas leidyklos knygų pristatyme nedalyvavo.
„Skudurėlių šventė“, kaip teigiama knygos anotacijoje, yra 2012 metais išleisto romano „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ tęsinys. Leidykla prognozuoja, kad dėl sapniško, metaforų kupino teksto šis kūrinys neabejotinai taps literatūros įvykiu. Knyga skaitytojus turėtų pasiekti 2021 metų vasarį.
Vieno ryškiausių lietuvių rašytojų D.Kajoko lentynoje eilė parašytų kūrinių – 12 poezijos rinktinių, 4 eseistikos knygos, 2 romanai.
Donatas Katkus, Rasa Murauskaitė, „Užrašai iš Rokantiškių“
Nacionalinės kultūros ir premijos laureato Donato Katkaus gyvenimas – tarsi svarbiausių daugiau nei pusės amžiaus Lietuvos kultūros ir istorijos įvykių kaleidoskopas. Taip leidykla pristato garsųjį Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėją ir ilgametį dirigentą. 2021 metų vasarį išeis knyga apie jo kūrybą ir gyvenimą, kuri bus paskaninta paties muziko pasakojimais ir dienoraščių ištraukomis. Šią knygą sudarinėja radijo ir laidų vedėja, kritikė Rasa Murauskaitė.
„Medžiagos buvo labai daug, labai įvairios ir nepaprastai įdomios, reikėjo ieškoti kriterijų, kas būtų įdomu. Maestro šiuose memuaruose papasakoja apie svarbiausius savo gyvenimo epizodus, kuriuose atsiranda daugybė asmenybių, kurias visi puikiai pažįstame. Tad vienas kriterijų buvo nuoseklios istorijos papasakojimas, iš skirtingų perspektyvų. Ir pačiam maestro svarbiausios asmenybės, kurios, aš manau, visos ir netilpo, nes sutiktų įdomių žmonių istorijų – juokingų ir pikantiškų – netrūko“, – apie medžiagos atrinkimą knygai kalbėjo jos sudarytoja.
Ji stebėjosi, kad D.Katkus sugebėdavo atsidurti įvykių centre, sutikti tiek išskirtinių žmonių, tapti daugybės draugijų nariu ir išlikti ištikimas muzikai.
Pats D.Katkus kalbėjo, kad šiandien mes susiduriame su dideliu iššūkiu – žmonės neberašo atsiminimų, kurie yra labai svarbūs.
„Vyksta baisūs procesai, nyksta žmogaus asmenybės ženklai. Epistoliarinio palikimo nebėra, nes kompiuteriai ir telefonai jį jau sunaikino. Visi Lietuvos gyventojai turi rašyti prisiminimus, ten fiksuojasi žmonių individualybės, mąstymas, skirtingos nuomonės. Prisiminimai – dabar tai mums vienas svarbiausių uždavinių, kad mes šiek tiek išliktume“, – kalba Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas bei priduria, kad komercija viską sunaikino.
„Reikėtų užbaigti su šia reklama – visi pasirodymai genialūs, knygos genialios, koncertai genialūs. Bet tik praeina koncertas ir kitą dieną jo niekas neprisimena“, – apie vadinamųjų influencerių įtaką kalbėjo jis.
Rimantas Kmita, „Remyga“
Literatūros kritikas, rašytojas Rimantas Kmita dar šiais metais skaitytojus pradžiugins antruoju romanu – „Remyga“. Pirmas rašytojo romanas „Pietinia kronikas“ tapo bestseleriu – išleisti 9 knygos tiražai, pagal ją sukurtas spektaklis, kuriamas filmas. Daugelis skaitytojų laukė ir tikėjosi, kad būsima autoriaus knyga bus šio bestselerio tęsinys. Tačiau „Remyga“ atskleidžia kitą Šiaulių pusę, kurioje veiksmas sukasi aplink milicininką Remygą, kuris iš karo Afganistane grįžta į prasidedantį Sąjūdį. Leidykla intriguoja, kad tai romanas, kurio pagrindinis veikėjas yra Šiauliai, kokių lietuvių literatūroje dar nebuvo.
„Šiauliai yra daug daugiau nei Pietinis. Visą laiką man buvo įdomu, kodėl Šiaulių bulvare tokia kultūra, kodėl pagrindinėje aikštėje stovi Raudonosios armijos kareivis, kaip ten atsirado Saulės berniukas. Jei būčiau dokumentalistas, galėčiau tuos dalykus aiškintis, bet romane pradėjau kurti istorijas, vienu ypu norėjosi papasakoti, kaip viskas keitėsi 1989–1993 metais ir tuo pačiu niekas nesikeitė. Paradoksas. Viena vertus, keitėsi santvarkos, pagrindinis romano herojus keitė uniformą iš milicininko į policininko, bet liko dalykai, kurie yra neišraunami. Tai apie laiko sūkurius, apie kuriuos kalbu iš Šiaulių vaizdų, istorijų“, – apie romaną pasakoja R.Kmita.
Taip pat skaitykite: Naują romaną „Remyga“ pristatantis R.Kmita: man įdomi ir kita „gariūnmečio“ pusė
Gediminas Kulikauskas, „Tankų mūšiai Lietuvoje. Manšteino tankų reidas 1941“
Istorikas, knygų „Lietuvio kodas“, „Apelsinų kontrabanda“ autorius pristato naują knygą, kuri skaitytojus pasieks 2021 metų vasarį. Ši knyga pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo Lietuvą, kai 1941 metais vyko vokiečių tankų puolimas prieš sovietų gynybą Lietuvoje.
Knygą papildo retos fotografijos.
„Daugelį vietų, kur vyko šie tankų mūšiai, teko asmeniškai išbraidžioti, išvaikščioti ir išbėgioti. Įsitikinau, kad jei ne kiekvienas, tai kas antras Lietuvos miestelis ar kaimas turi tanką arba lėktuvą, paskendusį pelkėje, ežere ar durpyne. Daug žemės ūkio technikos iki šiol naudoja tankų liekanas – pavyzdžiui, galima rasti kablį, privirintą prie kombaino, nes tikrai gera geležis. Vyriška miestelių pusė visada suklusdavo užvedus kalbą apie tankus“, – pasakojo knygos autorius.
Knygą rašydamas istorikas rėmėsi vietos gyventojų, vokiečių ir sovietų pasieniečių pasakojimais: „Vokiečiai, kad ir žaibu skrosdami Lietuvą, turėjo laiko fotografuoti, rašyti savo įspūdžius.“
G.Kulikauskas šypsojosi, kad leidykla tikėjosi „Lietuvio kodo“ tęsinio, bet sulaukė knygos apie tankų mūšį ir reikėjo pastangų jai įtikinti, kad knyga gali būti sėkminga.
Violeta Palčinskaitė, „Ką padarė šokių salė“
Poetės ir prozininkės Violetos Palčinskaitės knyga skaitytojus jau pasiekė rugpjūtį. Marijos Smirnovaitės iliustracijomis papuoštame kūrinyje dominuoja šokiai – čia mažieji skaitytojai sutinka ne tik žiogą, sraigę, du ožiukus iš Pakruojo, bet ir vėžlius iš Žemaitijos. Tačiau autorė prisipažįsta, kad tai ne vienintelė jos kūrybinė naujiena – ant darbo stalo tikras chaosas.
„Jei chaosas, tai tikras chaosas. Ant stalo daug visko, o kuo visa tai baigsis, nežinau. Karantino metu neparašiau nė vienos eilutės, netgi neskaičiau, pabuvau su savimi ir ilgai galvojau, kodėl rašau, kam rašau, kam viso to reikia ir kad gal daugiau neberašysiu. Turėjau daug laiko pamąstyti, pasąmonėje pasiilgau rašymo, tad kai karantinas palengvėjo, pradėjo lįsti įvairiausios idėjos, apie kurias anksčiau negalvojau, neplanavau“, – pasakoja rašytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujiems mokslo metams – V.Palčinskaitės linkėjimai ir nauja knyga: „Linkiu vaikams nenuobodžiauti“
Aidas Puklevičius, „Rytoj manęs nebus“
Rašytojas ir komunikacijos specialistas po ilgos pertraukos grįžta su grožinės literatūros kūriniu – romanu „Rytoj manęs nebus“, kuriame keliamas esminis likimo klausimas: kaip atrodo gyvenimas, kai sužinai diagnozę, kad tau teliko pusė metų padaryti viskam, ko nesuspėjai per šimtą metų?
„Būna tokie momentai, kad į vieną vietą sukrinta vienas nutikimas, antras išgyvenimas, trečia refleksija, ketvirtas kažkoks dalykas ir iš jų netyčia susidėlioja siužetas“, – apie knygos idėjos užuomazgas kalba A.Puklevičius ir prideda, kad skirtingai nei pirmosios dvi jo knygos, šią rašydamas jis turėjo per daug minčių, kaip įgyvendinti sugalvotą idėją.
Autorius teigė, kad jam nėra svarbu, jei po knygos pasirodymo žmonės kalbės, kad štai atsirado dar vienas knygą parašęs garsus žmogus: „Pirmiausia, tegul komentuoja, kas parašyta. Aš visus savo tekstus parašydavau ir numesdavau – atiduodi redaktoriui taisyti, o šį kartą perrašinėjau be galo daug.“
Knyga skaitytojus pasiekti turėtų šių metų gruodį. Tiesa, A.Puklevičius sako, kad šiuo metu rašo dar vieną knygą – apie Pirmąjį pasaulinį karą.
Gina Viliūnė, „Budelio mokinys“
Aštuonių knygų autorė pristato romaną, kurio veiksmas verda Vilniuje. Šiame kūrinyje, kaip teigiama jo pristatyme, skaitytojui prieš akis atsivers sodri XVI amžiaus Vilniaus panorama, sklidina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o miesto gatvėse ir užkaboriuose plėtosis nuotykių pilna ir vis labiau įtraukianti detektyvinė istorija.
„Galvojau, į kokį žanrą įtalpinti budelį. Meilės romano nesinorėjo, seniai svajojau parašyti detektyvą, tad ši knyga iš dalies yra detektyvas. Pradėdama dėliotis supratau, kad budelis netinkamas detektyvo žanrui, nes budelis negali būti tyrėjas, nei koks nors veikiantis asmuo, nes su budeliu miestiečiai nesikalbėjo. Todėl teko sugalvoti jo mokinį, kurį žmonės ne taip stipriai ignoruoja“, – apie išskirtinę Vilniaus budelio XVI amžiuje tematiką kalba autorė.
Ji prisipažino, kad lietuvių skaitytojai yra išlepinti gerų detektyvų, tad labai nedrąsiai jaučiasi jiems siūlydama savo knygą.
„Budelio mokinys“ skaitytojus pasieks šių metų gruodį.