Visai neseniai viena po kitos knygynuose pasirodė abi E.Perel knygos – „Tarp kasdienybės ir geismo. Kaip išsaugoti aistrą ilgalaikiuose santykiuose?“ („Mating in Captivity. Reconciling the Erotic and The Domestic“) ir „Naujas žvilgsnis į neištikimybę“ („The State of Affairs. Rethinking Infidelity“).
Beje, nesileiskite suklaidinami pirmosios knygos lietuviškuoju viršeliu su išrasojusiomis paprikomis (antroji knyga išleista jau naudojant originalų viršelį) – E.Perel rašo drąsiai, tačiau be pigių provokacijų, supaprastinimų, neigdama, o ne eskaluodama susiformavusius stereotipus.
Jos knygose nerasite tokių kvailysčių, kaip „x požymių, jog jums jau laikas sukti skirtingais keliais“ ar „n patarimų, kaip atgaivinti aistrą miegamajame“. Ši autorė nesikoncentruoja į sekso technikas, žaisliukus ar klausimus, ar vyro erekcijų skaičius baigtinis, o gal vis tik begalinis? Ji pradeda nuo kur kas globalesnių, kultūrinių dalykų, o tada žvelgia į tai, kas vyksta miegamuosiuose.
Psichoterapeutė žvaigždė
Pradėkime nuo autorės. Esther Perel gimusi Belgijoje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje, šiuo metu gyvena JAV, Niujorke, yra konsultuojanti psichoterapeutė, dirba įvairiose šalyse, veda mokymus specialistams, laisvai kalba keliomis kalbomis.
Tikras jos populiarumo sprogimas įvyko po TED kalbų 2013 ir 2015 metais. Pastaruosius porą metų ji kuria ir podcastus, kurie yra realių porų sesijų įrašai.
Jei neapsisprendžiate, nuo ko pradėti, rekomenduočiau startuoti nuo TED kalbų (jas rasite šio teksto apačioje), nes E.Perel iškalba, intelektas, humoras ir drąsus požiūris į kai kuriuos stereotipus tiesiog žavi. Tačiau šios kalbos neaprėpia visko, ką ji nori pasakyti, todėl drąsiai imkitės ir knygų.
Moderniųjų laikų iššūkiai atsiveja į miegamuosius
E.Perel per savo praktikos metus turėjo galimybę dirbti su poromis įvairiausiose pasaulio šalyse. Galima net sakyti, jog savotiška jos specializacija yra poros, kuriose partneriai yra kilę iš skirtingų kultūrų ir, atitinkamai, kiekvienas atsineša taip pat ir tos kultūros (ne tik unikalios asmeninės patirties) suformuotus santykius su savo kūnu, seksualumu.
E.Perel diagnozės labai taiklios, aktualios, o rašymo stilius – lengvas, pagaulus, tačiau pulsuojantis išmanymu ir intelektu.
Būtent ši patirtis leido E.Perel įžvelgti bendras tendencijas ir daryti įžvalgas, kurios aktualios ir Vilniuje, ir Niujorke, ir Pekine.
Ko gero, viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl šios autorės knygos bei kalbos užkabina – jos diagnozės labai taiklios, aktualios, atpažįstamos, o rašymo stilius – lengvas, pagaulus, tačiau pulsuojantis išmanymu ir intelektu. Pagaliau, jokia čia paslaptis, jos komentarai iš sesijų su poromis leidžia sužinoti apie unikalią kitų patirtį – seksualinių santykių iššūkius, nesklandumus ir sprendimus. Ar taip jau dažnai apie tai kalbamės su draugais?
E.Perel pradeda nuo to, jog mes gyvename unikaliais laikais, cituojant TED kalbą (tačiau mintis kartojasi ir knygose), pirmąsyk žmonijos istorijoje mes trokštame patirti ir išsaugoti ilgalaikę aistrą santykiuose ne todėl, kad norime susilaukti 14 vaikų ar todėl, kad seksas yra santuokinė moters pareiga, bet tiesiog todėl, kad gerus santykius mes siejame su aistringais santykiais.
Ar įmanoma geisti to, ką jau turiu?
Taip gimsta didysis iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis porų – aistrą ilgalaikiuose santykiuose išlaikyti sunku, nes ji blėsta, o dar labiau ją blėsina vaikai, kurie, paradoksas, iš tos aistros ir sekso atsiranda.
Ir visa tai vyksta todėl, jog susiduria 2 priešingi poreikiai: ilgalaikiuose santykiuose mes norime saugumo, artumo, norime pažinti savo partnerį. Jis mums pats svarbiausias ir mes norime būti jam svarbiausias ar svarbiausia. Tačiau kartu mes trokštame ir visai priešingų dalykų – nuotykio, netikėtumo, nepažinumo.
Antrasis E.Perel pastebėjimas – į savo partnerį šiais laikais mes sudedame labai daug lūkesčių. Mes norime, kad jis padėtų rūpintis buitimi, vaikais, norime dalintis finansiniais įsipareigojimais, norime intelektualinės partnerystės, o taip pat tikimės su juo palaikyti aistringus santykius. Kitaip tariant, tikimės, jog jis patenkins poreikius, kuriems anksčiau būdavo pasitelkiamas visas kaimas. Ar tai išvis įmanoma?
Pagaliau, sako E.Perel mums reikia atvirai pripažinti ir dar vieną dalyką: iki šiol buvo gaji nuostata, kurią palaiko ir daugelis santykių specialistų, jog jei poros santykiai geri, partneriai myli vienas kitą, seksas taip pat bus puikus. Visai nebūtinai, sako E.Perel – geri santykiai nėra gero sekso garantas. Gali savo partnerį labai mylėti ir puikiai pažinoti, tačiau tuo pačiu jis gali visai ne(be)traukti seksualiai. Nes meilė ir geismas yra susiję su visiškai skirtingais jausmais.
Meilė pirmiausia yra apie rūpestį, atsakomybę, saugumą, norą būti kuo artimesniam su partneriu, kuo geriau jį pažinti, meilė susijusi su „turėti“, o aistra – su „norėti, trokšti“. Tačiau ar galime geisti to, ką jau turime, ką taip gerai pažįstame? Kai mylime, norime pažinti, sumažinti atstumą, o kai geidžiame, norime kažko svetimo, aistrai reikia erdvės.
Visiškas prieštaravimas, kurio nepanaikina nei sekso planavimas įtemptoje rutinoje, nei pozų įvairovė, nei seksualūs apatiniai. Kokia išeitis?
Atstumo ir vaizduotės galia
E.Perel turi ne konkretų patarimą ar jų rinkinį, bet bendrą pastebėjimą, kurį ji suformuluoja aptardama sesijas su poromis. Išgirdę klausimą, kada jie labiausiai geidžia savo partnerio, atsakiusieji, nesvarbu, kokios lyties jie buvo ir kokiai kultūrai priklausė, pasidalijo į 3 grupes.
Pirmieji sakė, jog labiausiai savo partnerio geidė tuomet, kai kurį laiką buvo atskirai, kai atsirado ilgesys, susikūrė atstumas, kai įsijungė vaizduotė (pavyzdžiui, kas vyks, kai vėl būsime kartu). Antroji grupė sakė, jog savo partnerio geidžia tada, kai pamato jį kaip kitą, svetimą, bent šiek tiek nepažinų – gal kitoje aplinkoje, kitokiame amplua, pasitikintį, švytintį, paslaptingą. Trečioji grupė teigė, kad trauką savo partneriui juto, kai jis nustebino, prajuokino, tada, kai artimame žmoguje pamatė kažką naujo.
Taigi, sako E.Perel, kalba čia sukasi ne apie sekso pozas, bet apie jūsų ir partnerio savybes, apie tai, kiek išlikdami artimi, sugebate paleisti savo partnerį, mokate gyventi kartu, tačiau suteikiate vienas kitam erdvės, kiek kasdienybėje mokate nustebti, jog štai, jūs esate kartu su visiškai kitu, svetimu (gerąja prasme) žmogumi, kurio taip iki galo niekada ir nepažinsite.
Neištikimybė: radikaliai sukrečianti, bet neištyrinėta
Antroji E.Perel knyga yra lyg savotiškas pirmosios tęsinys, nes, palikdama galioti savo ankstesnes įžvalgas, ji imasi nagrinėti neištikimybės fenomeną. Pasak jos, tai iki šiol yra vienas didžiausių sukrėtimų poros gyvenime (gal net stipresnis nei ankstesniais laikais), tačiau jis stebėtinai mažai ištyrinėtas.
Ir vėl autorė pradeda nuo globalesnių klausimų: o ką mes laikome neištikimybe? Ar tai būtinai tik seksas išduodant ilgalaikį partnerį? O kaip, pavyzdžiui, nuolatinis pornografijos žiūrėjimas? O pažinčių programėlės? O kaip erotiniai masažai ir panašios atrakcijos? Ji taip pat klausia, ar tikrai vis dar galioja tokie stereotipai, jog vyrai yra neištikimi, nes nenori intymumo, o moterys – priešingai – nes jaučiasi vienišos ir trokšta intymumo? Pagaliau, ir, matyt, svarbiausia – ar neištikimybė visada reiškia ilgalaikių santykių pabaigą?
Neištikimybė sukrečia ne tik pačią porą, ji kvestionuoja patį išduotojo partnerio identitetą: sugriauna pasitikėjimą savimi, nebesijaučiu „tas vienintelis“.
E.Perel antrojoje savo TED kalboje ir knygoje taikliai pastebi, jog niekada anksčiau nebuvo taip lengva būti neištikimiems ir kartu niekada nebuvo taip sunku išlaikyti paslaptį.
Komentuodama savo sesijas su pacientais ji pastebi, kaip skaitmeniniais laikais sužinoję apie partnerio neištikimybę mes galime būti tiesiog sugniuždyti detalių gausos – trumpųjų žinučių išklotinės, viso nuotraukų rinkinio ir pan. Tačiau skaudina ne tik tų detalių gausa, bet taip pat ir tai, jog į savo partnerį ir santykius su juo mes būname sudėję tiek daug (pamenate, apie tai kalbėta jau pirmojoje knygoje) – mes paverčiame jį vieninteliu ir nepakeičiamu ir, aišku, tikimės patys būti vieninteliai ir nepakeičiami, o neištikimybė visa tai sugriauna.
Išdavystė sukrečia ne tik pačią porą, sako E.Perel, ji kvestionuoja išduotojo partnerio identitetą: sugriauna pasitikėjimą savimi, nes jis nebesijaučia „tas vienintelis“. O dar ir visa aplinka diktuoja vienintelį sprendimą – skirtis, nes likti santykiuose patyrus neištikimybę šiais laikais gėda.
Bene įdomiausia antrojoje E.Perel knygoje tai, kad ji nekalba tik apie išduotąjį partnerį. Ją ne mažiau domina ir tas, kuris išdavė. Kodėl net tie žmonės, kurie savo ilgalaikiuose santykiuose jaučiasi laimingi, užmezga romanus? Kodėl vyras sako, jog jaučia švelnumą ir meilę savo žmonai, tačiau jam prireikė kitų, aistros ir netikrumo kupinų santykių? Kodėl žmonės pagal savo deklaruojamas vertybes priešiški neištikimybei, realybėje TAI padaro?
Būdami neištikimi mes nebūtinai ieškome kito žmogaus, neretai ieškome tiesiog kito savęs.
E.Perel manymu, dažnai pačioje neištikimybės šerdyje glūdi poreikis surasti naują save, pabėgti nuo tokio savęs, koks tapau ilgalaikiuose santykiuose. Būdami neištikimi mes nebūtinai ieškome kito žmogaus, neretai ieškome tiesiog kito savęs. Štai kodėl romanui išaiškėjus, neištikimasis partneris dažnai jaučiasi kaltas, kad įskaudino partnerį, tačiau nejaučia kaltės dėl to, kad atrado naują save.
Psichoterapeutė ir vėl nesiūlo patarimų rinkinio, ką daryti išaiškėjus neištikimybės faktui. Nes situacijų bus pačių įvairiausių. Pasak jos, vieni partneriai tikrai išsiskirs. Kiti galbūt liks kartu, tačiau tik vegetuos, tie santykiai visada bus apkartę. Pagaliau, išaiškėjusi neištikimybė gali tapti nauju senųjų santykių etapu, tarsi antrąja santuoka. Žinoma, jei abu partneriai sugebės būti atviri vienas kitam, mokės ne „užsikasti“ smulkmenomis ir detalėmis, bet pakalbėti iš esmės – apie tai, kokiais tapo, ko vienas iš kito tikisi, kur jie juda toliau ir pan.
Savo TED kalboje E.Perel juokauja, jog gali susidaryti įspūdis, jog ji net rekomenduoja neištikimybę, mat ši gali atgaivinti santykius. Ir čia pat priduria: „Neištikimybę vardan santykių atnaujinimo rekomenduočiau tiek pat, kiek kam nors rekomenduočiau susirgti vėžiu, nes juk išgiję žmonės taip pat neretai atranda naują gyvenimo kokybę.“
Ester Perel TED kalbos:
„The secret to desire in a long-term relationship“ (2013 m.):
„Rethinking infidelity ... a talk for anyone who has ever loved“ (2015 m.):
Esther Perel podcastų serijas „Where Should We Begin“ rasite ČIA
