J.G.Woititz kūrinys, kaip rašoma leidyklos žiniasklaidai išplatintame pranešime, turėtų padėti įveikti savo baimes ir prieštaringus santykių modelius, įdiegtus šeimoje ir trukdančius sukurti laimingus asmeninius santykius.
Taigi, kokios pagrindinės baimės kamuoja suaugusius, užaugusius alkoholikų šeimose?
„Jei prieš akis neturėjote sektino meile grįstų santykių pavyzdžio, kokie jie yra, turėjote išgalvoti patys. Tvirtai žinojote tik viena – nenorite gyventi kaip jūsų tėvai, bet nemokėjote atskirti destruktyvios elgsenos nuo geros. Taigi, kokie yra idealūs santykiai, patys susikūrėte vaizduotėje, remdamiesi tik savo vylinga išmone ir tuo, ką matėte tik iš tolo arba televizoriaus ekrane.
Visi išmokstame bendrauti stebėdami, kaip tarpusavyje ir su vaikais bendrauja tėvai, o kokius santykius prieš save regėjote jūs? Atsiminkite, kaip bendravote su mama ir kaip su tėčiu. Neteiskite. Objektyviai peržvelkite vaikystės patirtis taip, kaip jas atsimenate.
Net jei jūsų santykiai suaugus jums atrodo visai kitokie, jie didele dalimi grįsti jūsų reakcija į vaikystės patirtis, tačiau dažnai to sau nepripažįstame. Jus neretai drasko įvairios baimės, prieštaringi jausmai, kurie kitiems atrodo išsigalvoti, bet jums jie labai tikri, kartais jie jus stačiai sukausto. Apžvelkime pagrindines baimes ir pagalvokime, ar jos iš tiesų pagrįstos“, – siūloma pranešime.
Baimė prarasti save
BAIMĖ: „Jei užmegsiu su tavimi santykius, prarasiu save.“ Jus kamuoja ši baimė, nes augdami niekada gerai savęs nesuvokėte. Nuo mažų dienų susidūrėte su prieštaringais tėvų žodžiais ir elgesiu. Jums stigo aiškumo, taigi teliko patiems susikurti savo nuomonę ir vertybes, juk prieš save neturėjote pavyzdžio, iš kurio būtumėte galėję mokytis. Kadangi jūsų tėvai visapusiškai, kaip reikia rūpintis vaiku, jumis nesirūpino, dažnai jūs patys save auklėdavote. Taip ir likote aiškiai nesuvokę, kas esate. Jūsų savimonė vis dar formuojasi, taigi lengvai pasiduodate išorės įtakoms. O juk suaugęs žmogus turėtų labiau pasikliauti savo nuomone nei tuo, ką išgirsta iš aplinkinių. Kitaip tariant, sprendimus priimti remdamasis savo žiniomis ir nuojauta, o ne tuo, ką perskaito ar nugirsta tą akimirką.
Suaugusiems alkoholikų vaikams nelengva įgyti pasitikėjimo savimi priimti sprendimus ir jų laikytis. Kito (bet kurio žmogaus) nuomonė dažnai paveikia jūsiškę. Taigi, jeigu mokotės būti savimi ir ryžtingai priimti sprendimus, mintis susisaistyti su kitu žmogumi jums atrodys pavojinga, nes jo nuomonė ir mintys jums atrodys tiek svarūs, kad galbūt paveiks jus taip, kaip visai nepageidaujate. Net jei jaučiatės nesaugiai, tai nereiškia, kad prarasite savąjį „aš“. Tiesiog reikės atidžiau tikrinti, iš kur susidarėte tokį vaizdą, kuo paremta jūsų nuomonė ir reakcija. Taip daug sužinosite. O paskui turėsite išmokti, išgirdę kitokią nuomonę, neišsižadėti to, ką manote jūs. Užuot pakeitę savo nuomonę, gerai apmąstykite. Raskite šiek tiek laiko panagrinėti ir įvertinti aplinkybes. Taip kaskart turėsite tris pasirinkimus: pasilikti prie savo nuomonės, pakeisti ją arba susidaryti naują nuomonę, kuri remsis ir tuo, ką anksčiau manėte jūs, ir tuo, ką išgirdote iš kitų. Taip daug labiau pasitikėsite savo priimamais sprendimais ir nebebijosite kitų įtakos.
TIESA: Sveikuose santykiuose ne tik savęs neprarasite, bet dar labiau pasijusite savimi.
Baimė, kad jus pažins
BAIMĖ: „Jei pažinotum, koks esu iš tikrųjų, aš tau neberūpėčiau“. Suaugę alkoholikų vaikai dažnai baiminasi, kad jei jų mylimieji pažins, kokie jie yra iš tikrųjų, nebenorės su jais turėti nieko bendra. Nors aiškiai nesuvokiate, kokia yra ta tikroji baisioji jūsų asmenybė, vis tiek smarkiai dėl to jaudinatės. Kad jūsų nepričiuptų, kuriate įsivaizduojamo tobulo žmogaus vaidmenį. Elgiatės taip, tarsi jūsų gyvenime vyrautų nepriekaištinga tvarka ir jo netemdytų jokios problemos. Juk tikrasis žmogiškasis jūs su visomis žmogiškomis silpnybėmis niekaip neįtiktų jūsų mylimajam. Tokią mintį ne jūs patys įsikalėte sau į galvą. Nuo pat vaikystės jums atvirai ir netiesiogiai buvo teigiama, kad esate visų šeimos bėdų šaltinis. Tad bijote, kad suartėjus su mylimuoju staiga atsiskleis ši tamsioji jūsų pusė ir aptemdys iki tol jo mylėtą gražiąją jūsų pusę. Suaugę šią nuostatą pakeisite tik pasikliaudami griežta ir šalta logika. Susimąstykite. Ar tikrai vaikystėje turėjote tiek galios, kad būtumėte šeimos negerovių kaltininkai? Vargu.
TIESA: Tikriausiai nesate toks geras aktorius, kokiu save laikote. Jūsų mylimoji veikiausiai jau jus gerai pažįsta. Ir jūs jai vis tiek rūpite!
Baimė, kad jus paliks
BAIMĖ: „Jei tik sužinosi, kad esu netobulas, paliksi mane“. Suaugę alkoholikų vaikai jaučia smarkią baimę, kad juos paliks. Ji skiriasi nuo baimės būti atstumtam. Kai suaugusius alkoholikų vaikus kas nors atstumia, jie, bent iš pažiūros, moka su tuo susitaikyti. O baimė, kad jus paliks, kerta daug giliau, nes pažadina vaikystės patirtis. Kaip jau esame aptarę, alkoholizmo paveiktoje aplinkoje gyvenantis vaikas užauga žmogumi, kurio savivoka silpna ir netvirta. Tai nepaprastai savikritiška asmenybė, nes vaikystėje jai trūko globos. Ji alkana ir daugeliu požiūriu jaučiasi itin nesaugiai.
Taip yra todėl, kad niekada nežinodavote, kada jūsų tėvų širdis jums atvira. Visada laukdavote, kad įvyks kas nors netikėta ir nenuspėjama. Tėvams pradėjus girtauti, tarsi nustodavote jiems egzistavę. Jūsų poreikiais būdavo nebesirūpinama, kol nesibaigdavo girtavimo epizodas ir jį lydinti krizė. Niekaip nenuspėsi, kada jie vėl įniks gerti. Koks šiurpus, siaubingas jausmas. Kad ir kaip stengėtės užkirsti tam kelią, viskas vykdavo sava eiga. Kai kurie tokiomis aplinkybėmis gyvenantys vaikai bando išsireikalauti, kad jų poreikiai būtų patenkinti, kiti – visai nuleidžia rankas. Tuos, kurie pasidavė, suaugusius mažiau gąsdina santykiai nei tuos, kurie vis dar viliasi, kad galbūt šį sykį viskas bus kitaip.
Jus kamuoja neatlyžtanti baimė, kad jūsų mylimo žmogaus rytoj čia jau nebus. Stengdamiesi neprarasti mylimosios, jūs idealizuojate santykius ir savo vaidmenį juose. Iš visų jėgų mėginate būti tobuli ir tenkinti visus mylimosios poreikius, nes manote, jog taip apsidrausite, kad jūsų nepaliktų. Pasitaikius nesklandumui (o gyvenime vis kas nors nutinka) ar kilus nesutarimui (o gyvenime apstu konfliktų), viską nustelbia baimė, kad dabar jus paliks, o užklupusios problemos sprendimas atsiduria nuošalyje. Toji baimė tokia didžiulė, kad suaugę alkoholikų vaikai dažnai išvis pameta problemą iš akiračio.
TIESA: Niekas nėra tobulas. Tobulumas neegzistuoja.
Kad išlavintumėte artimuose santykiuose reikiamus įgūdžius, daug ko gali tekti mokytis nuo pat pradžių, o tai, švelniai tariant, milžiniškas iššūkis. Tačiau, darydami tai sąmoningai ir nuosekliai, pamažu išsilaisvinsite iš savo baimių ir imsite kurti sėkmingus santykius.
Knygą „Artumo siekis: Sunkumai santykiuose, kuriuos patiria suaugę alkoholikų vaikai“ vertė Lina Černiauskaitė.
