„Metų pabaigos leidiniai tikrai neeiliniai. Tarp laukiamiausių naujienų – Haruki Murakami „Komandoro nužudymas I“, Lietuvoje pamėgto romano „Moiros ir Furijos“ autorės Lauren Groff naujas apsakymų rinkinys „Florida“, naujausias Jo Nesbø detektyvas „Peilis“, tęsiantis Hario Hūlės knygų ciklą. Taip pat džiaugiamės skaitytojams pristatydami ir negrožinės literatūros veikalus, ypač aktualius šių dienų žmogui, – tai Steven Levitsky ir Daniel Ziblatt knyga „Kaip miršta demokratijos“, mokslininkės Anne Sverdrup-Thygeson veikalas „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“ bei buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright knyga „Fašizmas. Įspėjimas“, – sako leidyklos direktorė Kotryna Žukaitė.
Susipažinkite su „Baltų lankų“ metų pabaigos naujienomis.
Laukiamiausi vardai
Jo Nesbø. „Peilis“ (iš norvegų k. vertė Giedrė Rakauskaitė)
„Peilis“ – jau dvyliktas skaitytojų itin pamėgto knygų ciklo apie detektyvą Harį Hūlę romanas.
Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, – nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri užšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes, kurios gali būti susijusios su Sveinu Finu, seksualiniu nusikaltėliu, serijiniu žudiku ir Hūlės priešu, kuris po daugiau kaip dešimtmečio kalėjime išėjo į laisvę ir yra pasiryžęs atkeršyti.
Ir viskas tik į bloga. Vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis. Ir tai – tik veriančio lyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.
Lauren Groff. „Florida“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)
Naujausias didžiulio dėmesio sulaukusio romano „Moiros ir Furijos“ autorės kūrinys. Amerikiečių rašytojos Lauren Groff apsakymų rinkinyje kuriamas gaivališkas pasaulis, kur kasdienybės pakraščiuose tyko audros, panteros, smegduobės ir gyvatės, bet didžiąsias paslaptis ir pavojus slepia pati žmogaus prigimtis. Autorei būdingu poetiniu stiliumi pasakojama apie skirtingus likimus, žmogiškąjį malonumą ir džiaugsmą, apie ne visada jaukius prisipažinti jausmus – visa tai, iš ko susideda žmogus.
Visuose apsakymuose nuolat išnyra nepamirštama, vis pasirodanti ir vėl pranykstanti pagrindinė knygos veikėja – stipri ir ryžtinga moteris, žmona ir motina. Ji kas vakarą išeina klajoti po nakties miestą, kurio languose, kiemuose ir gatvėse skleidžiasi tūkstančiai istorijų.
Haruki Murakami. „Komandoro nužudymas I“ (iš japonų k. vertė Gabija Enciūtė)
Haruki Murakami romanas „Komandoro nužudymas I“ skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.
Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.
Ilgiems vakarams
Stefanas Ahnhemas. „9 kapas“ (Iš švedų k. vertė Eglė Voidogienė)
Į Vilniaus knygų mugę jau vasarį atvykstantis Stefanas Anhemas – vienas svarbiausių šiuolaikinių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Jo „9 kapas“ – antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis.
Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam.
Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas. Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus.
Danielis Cole. „Korikas“ (iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė)
„Korikas“ – antroji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga. Po Skudurinės lėlės žmogžudysčių praėjo aštuoniolika mėnesių. Niujorke ant Bruklino tilto rastas kadaruojantis negyvėlis su krūtinėje išraižytu žodžiu JAUKAS. O jį ten pakabinęs nusikaltėlis ištraukiamas iš upės – taip pat suraižyta krūtine, tik žodis kitas: LĖLĖ. Netrukus Londone atkartojamas nusikaltimas, identiškas įvykdytajam Niujorke: detektyvų akivaizdoje žūsta jaukas, o jį nužudžiusi lėlė pati atima sau gyvybę. Vis daugiau ženklų rodo, kad šie nusikaltimai susiję su Skudurinės lėlės žmogžudystėmis.
Tad kam vilioti skirtas JAUKAS, kaip pasirenkamos LĖLĖS, o visų svarbiausia – kas timpčioja tas lėles už virvučių?
Jørn Lier Horst. „Aklas spėjimas“ (iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė)
Norvegijos pietuose esančiame Staverno uostamiestyje be žinios dingsta taksi vairuotojas. Policija netekusi vilties, tačiau detektyvas Viljamas Vistingas dar nesiruošia nuleisti rankų: jau pusę metų jis viliasi aptikti bent menkiausią užuominą, kuri padėtų jam išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą šaltą žiemos naktį.
Netrukus dingusio taksisto paieškos pasisuka kita linkme ir atveda Vistingą prie naujos bylos: vieno iš prabangiausių miesto namų rūsyje rastas pinigų prigrūstas seifas. Šalia jų – šautuvas, kuriuo šauta lygiai prieš pusę metų. Kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia detektyvo dukra Lina, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova.
Sofia Lundberg. „Klaustukas – tai pusė širdies“ (iš švedų k. vertė Eglė Voidogienė)
Sėkminga fotografė Elina Boals gyvena laimingą gyvenimą Niujorke su vyru ir dukra. Tačiau jų gražios šeimos portrete, rodos, kažko stinga.
Vieną dieną Elina gauna laišką iš Fredriko – vienintelio tikro draugo iš skurdžios vaikystės Gotlando saloje. Tai nelauktas balsas iš praeities, kurį Elina metų metus bandė ištrinti iš atminties ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių. Ją vėl ima graužti kaltė dėl paslapties, privertusios bėgti iš gimtosios salos ir niekados ten negrįžti. Galiausiai Elina suvokia: kad išsaugotų tai, ką turi dabartyje, ji privalo atsigręžti į praeitį, ir išsiruošia kelionei ne tik į kitą žemyną, bet ir į kitą laikotarpį, kitą gyvenimą.
Sofijos Lundberg „Klaustukas – tai pusė širdies“ – šiltas, jautrus ir viltingas pasakojimas apie savęs suvokimą, tiesos paieškas, susitaikymą su praeitimi, gebėjimą nugalėti gėdą ir kaltę ir pamilti iš naujo.
Suprasti šiuolaikinį pasaulį
Stevenas Levitsky ir Danielis Ziblattas. „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“ (iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė)
Ar šiandien demokratijai gresia pavojus? Harvardo universiteto profesoriai Styvenas Levitskis ir Denielis Ziblatas šį klausimą nagrinėja didžiulio dėmesio sulaukusiame veikale „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“.
Įprasta manyti, kad demokratinė valdžia nuverčiama pasitelkus karinę jėgą, ginklus ir prievartą. Tačiau pastaruoju metu įsigali ne toks staigus ir dramatiškas būdas – vos pastebimai vykstantis procesas, prasidedantis jau prie balsavimo urnų. Ne vienoje šalyje teisėtai išrinkti vadovai kasdien žingsnis po žingsnio silpnina demokratiją, iki ši nustoja būti pamatiniu valstybės gyvenimo principu.
Siekdami užkirsti tam kelią, autoriai siūlo dar kartą pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Analizuojant praeities įvykius bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę. Pasimokyti iš istorijos ypač svarbu dabar, kai didžiausioms ir stipriausioms pasaulio demokratijoms kyla vis daugiau iššūkių.
Madeleine Albright. „Fašizmas. Įspėjimas“ (iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė)
Asmeniškas ir šiandien itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių – buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright – žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šių dienų gyvenimui.
Kaip vieną ryškiausių XX a. bruožų autorė įvardija kolosalų fašizmo ir demokratijos susidūrimą – kovą, kuri apribojo žmonių laisves, o milijonus niekuo neprasikaltusių pasiuntė myriop. Atrodytų, kad skaudūs praeities įvykiai turėjo išmokyti nebepasitikėti jokiais vis iškylančiais ideologiniais Adolfo Hitlerio ar Benito Mussoliniʼo pasekėjais, tačiau M. Albright, pasitelkdama asmeninę diplomatės patirtį ir karo draskomos Europos prisiminimus iš vaikystės, kvestionuoja šią tarsi savaime suprantamą prielaidą.
Fašizmas, kaip išsamiai paaiškina M. Albright, pergyveno XX amžių. Šiandien jo keliama grėsmė tarptautinei taikai ir teisingumui didesnė nei bet kada po 1945-ųjų. Demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta. Nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgyja kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai. Šių dienų lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3-iuoju ir 4-uoju dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius.
„Fašizmas. Įspėjimas“ – įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.
Anne Sverdrup-Thygeson. „Vabzdžių planeta. Kodėl žmonija be jų neišgyventų“ (iš norvegų k. vertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė)
„Vabzdžių planeta“ – pirma populiariuoju stiliumi parašyta Norvegijos biologijos mokslų universiteto profesorės knyga, stulbinamais faktais ir aktualiomis temomis patrauksianti ne tik vyresnius, bet ir jaunus skaitytojus.
Kiekvienam šiandien gyvenančiam žmogui tenka daugiau nei 200 milijonų šių mažų padarėlių. Jų esama visur: aukštai Himalajų kalnuose, kompiuteriuose ar net kitų gyvūnų ausyse ir nosyse. Ir nors šiltas vasaros vakaras prie ežero daug kam atrodytų kur kas malonesnis be kraujasiurbių uodų, turime susitaikyti su mintimi, kad Žemė – ne žmonių, o vabzdžių planeta. Vabzdžiai valdo mūsų pasaulį, ir mūsų pareiga – suprasti, kaip tai vyksta ir ką galime padaryti, kad mūsų planeta nesunyktų, kad joje išliktų pusiausvyra.
